2022 m. gruodžio 14 d.

Knygų ekspozicija rašytojo Heinricho Heine’ės 225-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių poetui, publicistui, kritikui, vertėjui Heinrichui Heine’ei (1797 12 13–1856 02 17) skirta knygų ekspozicija.

Poetas gimė 1797 m. gruodžio 13 d. Diuseldorfe žydo pirklio šeimoje. Asmenybei formuotis didelę įtaką darė motina, Apšvietos epochos idėjų gerbėja, ir enciklopedininkai. Dvasinio jauno žmogaus ugdymo ir domėjimosi poezija pagrindus padėjo dėdė Salomonas Heine’ė – bankininkas, aistringas bibliofilas.

Pradinį išsilavinimą H. Heine’ė įgijo pranciškonų vienuolyne, vidurinį – gimnazijoje, kuri vėliau tapo licėjumi. Tėvai manė, kad jaunajam Heinrichui užteks mokslų, nors tėvas turėjo lėšų, kad sūnus galėtų juos tęsti. Dirbo banko tarnautoju (sudarydavo vekselinius įsipareigojimus ir juos vykdydavo), maisto prekių sandėlio užsakytoju ir nusivylė tokiu darbu. Heinrichas pradėjo ruoštis stojamiesiems egzaminams ir 1819 m. įstojo į Bonos universitetą studijuoti teisės. 1821 m. perėjo mokytis į Getingeno, o vėliau į Berlyno universitetą, klausė vokiečių kalbos istorijos, vokiečių valstybės teisės, vokiečių istorijos paskaitas, įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, pradėjo lankytis literatūriniuose salonuose, susipažino su vokiečių poetinio pasaulio garsenybėmis. 1825 m. pavasarį perėjo į liuteronišką tikėjimą, nes kitaip negalėjo gauti juridinių mokslų daktaro laipsnio. 1827 m. pabaigoje poetas apsigyveno Miunchene, dirbo laikraščio „Politische Annalen“ redakcijoje. Daug keliavo po Harcą, Tiuringiją, Italiją. Prasidėjus prancūzų revoliucijai, 1831 m. poetas, pagautas įkvėpimo, išskubėjo į Paryžių ir tapo politiniu emigrantu. Prancūzijoje studijavo socialistų utopistų veikalus, tapo politiniu kovotoju revoliucionieriumi. Suartėjo su Claude’o-Henri Saint-Simono šalininkais, bendravo su Karlu Marxu, skaitė paskaitas. 1846 m. sunkiai susirgo. 1848 m. stuburo smegenų uždegimas paaštrėjo, H. Heine’ė ne tik nebegalėjo atsikelti iš lovos, bet ir apako. Ši nelaimė nepalaužė poeto, kankinamas ligos jis vis dar kūrė. Mirė Paryžiuje 1856 m. vasario 17 d., palaidotas Monmartro kapinėse.

Literatūrinė karjera prasidėjo nuo bendradarbiavimo laikraščiuose, kuriuose buvo spausdinami poeto kūriniai. 1821 m. išleido pirmą eilėraščių rinkinį Eilėraščiai (Gedichte). Išgarsėjo eilėraščių rinkiniu Dainų knyga (Buch der Lieder, 1827), kuriame vyrauja nelaimingos meilės, gyvenimo disharmonijos, pasaulinio sielvarto motyvai. 1843–1844 m. sukūrė geriausius poetinius kūrinius – eilėraščius Atta Troll (Atta Troll), satyrinę poemą Vokietija. Žiemos pasaka (Deutschland. Ein Wintermärchen). Lyrikos rinkinyje Nauji eilėraščiai (Neue Gedichte, 1844) toliau plėtojama meilės tema. Paskutiniame poezijos rinkinyje Romancero (Romanzero, 1851) atsispindi sergančio poeto lemtis. Dauguma H. Heine’ės eilėraščių tapo dainomis.

Svarbią vietą kūryboje užima savito žanro prozos kūrinių knyga Kelionių vaizdai (Reissebilder, 4 dalys, 1826–1831). Į ją įeina ir vaikystės prisiminimais paremta knyga Idėjos. Le Grano knyga (Ideen. Das Buch Le Grand, 1827), kurioje šlovinamas Napoleonas I, revoliucijos ir laisvės idėjos.

Sukūrė prozos kūrinių: istorinį romaną apie žydų persekiojimus Vokietijoje Bacheracho rabinas (Der Rabbi von Bacherach, 1840), itališkų motyvų apysaką Florencijos naktys (Florentinische Nächte, 1937) ir kt.

Nagrinėjo politinius, socialinius, filosofinius, estetinius klausimus, propagavo prancūzų liberalizmą ir kultūrą: Prancūzijos situacija (Französiche Zustände, 1833), Apie prancūzų teatrą (Über die französische Bühne, 1837). Parašė veikalų apie vokiečių filosofiją, literatūrą, religiją: Apie Vokietijos religijos ir filosofijos istoriją (Zur Geschichte der Religion und Philosophie in Deeutschland, 1834), Romantinė mokykla (Die Romantische Schule, 1836).

H. Heine’ės eilėraščiai į lietuvių kalbą pradėti versti XIX a. pabaigoje. Vertė A. Baltakis, K. Binkis, V. Bložė, A. Churginas, J. Graičiūnas, K. Jakubėnas, J. Jurevičius, J. Juškaitis, F. Kirša, J. Mačys-Kėkštas, E. Mieželaitis, V. Nausėdas, T. Rostovaitė, B. Sruoga, M. Vaitkus ir kiti.

Lietuvių kalba išleista eilėraščių rinkinys Šiaurės jūra  (1946), knygos Kelionių vaizdai (1953), Lyrika ir satyra  (1957).

1958 m. vokiečių rašytojas Gerhardas Walteris Menzelis išleido apysaką apie H. Heine’ę Paskutiniai lašai – kartūs (lietuvių kalba 1970 m.), kurioje aprašytas kūrėjo gyvenimas nuo 1843 m. iki mirties. Tuo laiku jis gyvena Paryžiuje emigracijoje, tačiau šis miestas negali poetui atstoti tėvynės. „Man Vokietijos ateitis užmigt neduoda per naktis“, – rašo H. Heine’ė.

Su iškiliam kūrėjui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.

Trumpai apie parodą

Data

2022 m. gruodžio 13 d. – 2023 m. sausio 20 d.

Vieta

Humanitarinių mokslų skaitykla, III a.