2022 m. gruodžio 23 d.

2023-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai

Gruodžio 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuota metinė (jau ketvirtoji) įžvalgų konferencija-forumas. Prelegentai bandė strategiškai numatyti scenarijus, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su Lietuva ir reikšmingai paveikti mūsų gyvenimą. 2022 m. pasaulis ir Lietuva susidūrė su teroristinės Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltais iššūkiais tarptautinėje politikoje, ekonomikoje ir kitose srityse. Kyla poreikis apžvelgti šio karo sukeltus padarinius, pasidomėti, kokios ryškėja pasaulėtvarkinės tendencijos, kokios trumpalaikės ir ilgalaikės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės Lietuvai. Šiuos klausimus svarstė Lietuvos politikai ir ekspertai.

Diplomatas ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad svarstant apie V. Putino karo Ukrainoje ateities scenarijus reikėtų laikytis tam tikro nuoseklumo ir pasiekti šiandienos problemų sprendimus, o kitų problemų sprendimus palikti ateičiai.

„Tai įvardinčiau kaip bedugnę. Bedugnės neįmanoma peršokti dviem šuoliais. Šokim per ją vienu šuoliu, ne dviem. Jeigu branduolinis ginklas pateks į Kadyrovo arba Prigožino rankas, tai bus ateities problema, dabar Ukraina turi laimėti“, – svarstė P. Vaitiekūnas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad, nors pasaulyje kaupiasi tamsūs debesys, Lietuvos ekonomika šiais metais išliko stabili; vertinant ateities scenarijus mūsų valstybė daugiausia ekonomiškai laimėtų Ukrainos pergalės prieš Rusiją atveju.

„Negalime įvertinti daugybės ateities kriterijų. Vis dėlto galime apibendrinti, kad Lietuvos ekonomikai teigiamą poveikį turėtų Ukrainos pergalės scenarijus. Tai galėtų gana reikšmingai  pakelti mūsų ekonomiką. Tiek konflikto įšaldymo, tiek pralaimėjimo atveju, deja, mūsų ekonomikos lauktų smūgis“, – dalijosi įžvalgomis G. Šimkus.

Lietuvos diplomato, Nepriklausomybės Akto signataro Albino Januškos nuomone, vienas svarbiausių mūsų šalies ateities darbų bus pokarinės Rusijos atgrasymas ir karinės infrastruktūros plėtimas siekiant priimti daugiau NATO karių.

„Ukrainos laimėjimo atveju sunkiai įsivaizduojame jos tankus prie Kremliaus. Rusija vis tiek išliks. Todėl esminė Lietuvos užduotis bus gebėti atgrasyti Rusiją nuo kito puolimo, šį kartą Lietuvos. Vienintelis dalykas, ką turime daryti, tai pasiruošti priimti NATO kariuomenę Lietuvoje ir tam sukurti infrastruktūrą“, – teigė A. Januška.

Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus teigimu, pasikeitusi saugumo situacija regione išryškino senas tarptautinės politikos problemas, dėl kurių didžiosios valstybės turi daugiau įtakos negu mažesnės. Todėl Lietuva turi ruoštis tam, kad ateities sprendimai greičiausiai bus priimami remiantis šiais principais.

„Per 2008 metų ekonomikos krizę visi kalbėjo, kad bankas per didelis žlugti, ir stengėsi rasti išimtinai individualizuotus sprendimus. Dabartinėje saugumo situacijoje pastebime, kad kai kurios valstybės yra per didelės, jog būtų neteisingos. Kitaip tariant, lemia įsisenėję tradiciniai požiūriai, įtaka, dydis – būkime atviri: ir mums su tuo reikia kartais skaitytis. Taip yra ir taip greičiausiai bus ateityje. Mes privalėsime ieškoti sprendimo atsižvelgdami į visus šiuos trūkumus“, – pastebėjo P. Auštrevičius.

Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis konferencijoje iškėlė tris pagrindinius klausimus, kurie bus sprendžiami kitais metais ir turės įtakos Ukrainos pergalei.

„Kas gali lemti Ukrainos pergalę? Yra daug nežinomųjų. Pirma, ar per artimiausius kelis mėnesius Ukraina atlaikys humanitarinę katastrofą? Antra, ar Ukrainos kariuomenė atlaikys naują, per mobilizaciją surinktų Rusijos karių bangą? <...> Trečia, mūsų solidarumo aižėjimas, ar mes atsilaikysime nuo dujų, naftos stokos ir kaip mums pavyks sumažinti Rusijos pajamas“, – dėstė A. Valionis.

Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis konstatavo, kad kitais metais bus sprendžiama daug svarbių globalių klausimų, kuriems didelę įtaką turės Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuva turės intensyviai dirbti su savo sąjungininke priimant svarbius sprendimus.

„Mes esame Vakarai, mes esame politinė valia. Viskas priklauso nuo mūsų aktyvumo, kūrybiškumo ir gebėjimo ją padaryti visos NATO valia. <...> Mes turime dirbti su JAV labai intensyviai, nes esminiai sprendimai priklausys nuo Bideno administracijos ir nuo Respublikonų partijos“, – teigė Ž. Pavilionis.

Pritardamas kolegai, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis teigė, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų koncentruotis į pakviestosios valstybės į NATO statuso suteikimo Ukrainai klausimą, nes dėl sugriautos ekonomikos jai tapti Europos Sąjungos nare gali būti ypač sunku.

„Ką Lietuva gali daryti šiuo metu – tai ieškoti sąjungininkų Ukrainą palaikyti politiškai. Vilniuje NATO viršūnių susitikime Ukrainai turi būti suteiktas pakviestosios valstybės į NATO statusas. <...> Derybose dėl Europos Sąjungos, būsiu atviras, palaikau ir remiu, bet kalbėti apie reformas, kai Ukrainos 50 proc. elektros infrastruktūros sunaikinta, sunku. Todėl mums reikia koncentruotis į NATO klausimą“, – svarstė A. Ažubalis.

Valstybės pažangos tarybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mariuszas Antonowiczius svarstė, kad prieš tapdama į Europos Sąjungos nare Ukraina turi reformuoti sprendimo priėmimų mechanizmą. Šiuo klausimu Lietuva galėtų pateikti savo problemos sprendimo idėją.

„Ar mes pradėsime kurti lietuvišką Europos Sąjungos viziją? Priėmus Ukrainą į Europos Sąjungą, tačiau nereformavę sprendimų priėmimo mechanizmo galimai ją paralyžiuotume. <...> Dėl reformos turime Vokietijos ir Prancūzijos kvalifikuotos daugumos balsavimo pasiūlymą, kas jiems suteiktų balsų daugumą. Kita vertus, Vidurio Europos valstybės nenori keisti sistemos. Lietuva šiuo klausimu pati galėtų pasiūlyti savo modelį“, – siūlė M. Antonowiczius.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad Ukraina nėra vientisa, šiuo metu ji yra tam tikroje istorijos kryžkelėje.

„Nematykime Ukrainos kaip vientisos sistemos. <...> Ukraina turi milžinišką galimybę. Epochinis perversmas gali įvykti, jeigu ji gaus tą paramą, kuri jai numatyta, ir sąžiningai ja pasinaudos. O jeigu neperžengs tos „atkatų“ kultūros? Aišku, bus daug norinčių pasipelnyti, nes savanaudiškumas mus varo per tą sistemą“, – svarstė B. Gruževskis.

Rytų Europos studijų centro Valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis jau po konferencijos pritarė Petrui Vaitiekūnui ir teigė, kad karas Ukrainoje yra globalaus žūtbūtinio konflikto tarp autoritarinių ir demokratinių valstybių dalis, kuris gali pasibaigti tik laisve arba nelaisve, jokios tarpinės stotelės negalimos. Todėl būtina bet kokia kaina siekti ir Ukrainos pergalės.

Konferencijoje taip pat buvo pristatytas Seimo Ateities komiteto ir Nacionalinės bibliotekos parengtas tekstas „Karas Ukrainoje ir jo pasekmės Lietuvai“. Jį pristatė Nacionalinės bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Įžanginį žodį tarė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Konferenciją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Konferenciją apibendrino Lauras Bielinis.

Dalyvavo Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas; Albinas Januška, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomybės Akto signataras; Petras Vaitiekūnas, diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje; Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas; Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys; Antanas Valionis, Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs užsienio reikalų ministras; Audronius Ažubalis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas; dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius; Vytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro Valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas; dr. Mariuszas Antonowiczius, Valstybės pažangos tarybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Diskusijos moderatorius – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Parengė
Gediminas Kašėta
Strateginio prognozavimo skyriaus
Išorinės informacinės aplinkos ekspertas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ateities komiteto biuras
Tel. (8 5) 239 6950
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.