2023 m. sausio 4 d.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas pristato virtualią parodą „Jokūbas Zovė. Iš ARTi“

Šių metų sausio 3 d. sukako 75-eri metai, kai gimė dailininkas, vienas geriausių Lietuvos kaligrafų Jokūbas Zovė. Nuo 1992 m. J. Zovė dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiai datai paminėti Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė išsamią virtualią parodą „Jokūbas Zovė. Iš ARTi“. Parodai pavadinimą sugalvojo pats jubiliatas. Joje glaustai pristatoma dailininko biografija, apžvelgiami jo kūrybos bruožai, eksponuojami J. Zovės sukurti dailės darbai įvairia tematika, apipavidalintos ir iliustruotos bei jo autorinės knygos, pateikiami straipsniai, vaizdo įrašai, fotografinė medžiaga apie kūrėją. 

2020 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas priėmė saugoti dailininko J. Zovės veiklos dokumentus (1964–2019 m.), dalis jų nugulė ir šioje parodoje. Fondą sudaro piešiniai, knygų iliustracijos, kaligrafiniai darbai, plakatai įvairia tematika, pašto ženklai, spaudai, vokai, įvairioms įmonėms, įstaigoms, renginiams sukurti ženklai ir kt.

Parodos rengėjai išskyrė keletą įdomių J. Zovės kūrybos faktų:

1986 m. išleista P. Nerudos knyga „Odė spaudai“ pripažinta absoliučiai gražiausia 1986-ųjų knyga. Nuo 1976 m. sukūrė daugiau nei šimtą firminių ženklų ir emblemų. Laimėjo konkursus: Rokiškio 500 metų jubiliejaus ženklo (1999), Pasaulio lietuvių dainų šventės (1994), Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos logotipo (2012), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipo (2016), Nacionalinės bibliotekos Judaikos centro ženklo ir kt. Yra Kamajų (2005), Paluknio (2011), Kriaunų (2022) vėliavų ir herbų autorius. Yra 27 Lietuvos pašto ženklų autorius. 1989 m. jo sukurtas plakatas „Skorosšivatel 1940“ publikuotas Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje. Jį įsigijo Viktorijos ir Alberto muziejus Londone (Victoria and Albert Museum, trumpiau „V&A Museum“).

Dailininkas yra kaligrafijos meistras. Jo kaligrafijos kūrinys – ant 18,2 m ilgio popieriaus lapo išrašyta Šv. Mato evangelija pateko į Lietuvos rekordų knygą. 2016 m. vienos knygos parodoje eksponuota ranka perrašyta Johanno Wolfgango von Goethe’s knyga „Jaunojo Verterio kančios“. 2016 m. išleido knygelę „Kamajai. Gyvenimas už Šetekšnos“. Paskelbė atsiminimų monografijoje „Kamajai“ (2016). 2018 m. pasirodė pirmoji poezijos knygelė „Posmai be datų“.

Atsiminimais, sveikinimais ir gražiais palinkėjimais virtualioje parodoje pasidalino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pūkėnaitė-Pigagienė, Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Sandra Kuliešienė, bibliotekininkė, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, parodų rengėja Janina Stankevičienė, vyriausioji kultūros projektų vadovė Nijolė Jonaitienė.