2023 m. sausio 9 d.

Nacionalinė biblioteka kviečia minėti Laisvės gynėjų dieną

Šiomis dienomis prisimename 1991 m. sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedama Lietuva pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietos kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė savo nepriklausomybę. Rusijos agresijos prieš kaimynę Ukrainą akivaizdoje mūsų istorinė kova už Lietuvos laisvę įgauna naujų prasmių ir svarbos.

32-ą kartą minėdama Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip ir kiekvienais metais, didingas pastato kolonas papuoš trispalviu apšvietimu – valstybinės vėliavos spalvomis. Bus tęsiama prasminga tradicija – visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“: sausio 13 d. 8 val. ryto bibliotekos darbuotojai, prisimindami tuos, kurie žuvo už atkurtą valstybės nepriklausomybę, kabinetų languose ir ant centrinių bibliotekos laiptų uždegs žvakutes, kaip gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolį.

Nacionalinė biblioteka 1991 m. sausį atsidūrė pačiame įvykių centre. Tomis dienomis joje įsikūrusios laikinosios ligoninės medikai buvo pasiruošę prireikus padėti sužeistiesiems. Bibliotekos patalpose susibūrę savanoriai, šauliai budėjo prie langų į Lietuvos Respublikos Seimą. Durys buvo nuolat atviros sušalusiems ir pavargusiems žmonėms. Istorinio apsisprendimo aplinkybėmis Nacionalinė biblioteka tapo pilietiškumo, atvirumo pavyzdžiu. Ir šiandien siekiame puoselėti šias vertybes, prisidėti prie pilietinės visuomenės ugdymo, tautos politinio ir kultūrinio tapatumo išlaikymo – visa tai aktualu šių dienų pasaulinių geopolitinių pokyčių kontekste.

Nacionalinės bibliotekos darbuotojų parodyta iniciatyva ir pilietiškumas įamžinti virtualioje parodoje „Sausio 13-oji ir Nacionalinė biblioteka“. Joje eksponuojamos aktyviai įvykius prie parlamento fiksavusio tuomečio Nacionalinės bibliotekos darbuotojo fotografo Rolando Ginaičio nuotraukos, pateikiami Nacionalinės bibliotekos darbuotojų prisiminimai ir išgyvenimai. Pristatomi partnerių ir kolegų mums skirti palaikymo ženklai – telegramos, po šių tragiškų įvykių atsiųstos iš kitų šalių bibliotekų ir kultūros įstaigų.

Virtualią parodą galima žiūrėti čia.

Taip pat bibliotekos lankytojus kviečiame dalyvauti kituose renginiuose.

Sausio 12 d. nuo 14 iki 19 val. – Neatlygintinos kraujo donorystės akcija, skirta laisvės gynėjams atminti

Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje (III a., 305 kab.) vyks kraujo donorystės akcija.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms kasdien reikia mažiausiai 100 kraujo donorų, kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis. Nelikite abejingi, dalyvaukite akcijoje. Jūsų padovanotas kraujas kam nors virs galimybe gyventi! 

Kraujo donoru gali būti sveikas asmuo nuo 18 iki 65 metų. Rekomenduojamas donoro svoris – ne mažiau kaip 50 kilogramų. Donorystei būkite pasiruošę: turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, būkite pavalgę, gerkite daugiau vandens.

Sausio 13 d. 18 val. – rež. Andriaus Lekavičiaus dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“

Lietuva, 1991-ieji. Nepriklausomybė jau paskelbta, bet šalyje dar dislokuoti sovietų tankai. Reaguojant į agresijos grėsmę, surenkamas neoficialus lietuviškas specialusis būrys, kurį aplinkiniai vadina „Franco žvėrynu“. Neturėdami tinkamo pasirengimo, bet nestokodami  patriotizmo ir drąsos, 15 Lietuvos jaunuolių buvo pasiruošę kovoti su sovietų tankais plikomis rankomis ir Bruce’o Lee suktukais. Tai – istorija apie to meto aštuoniolikamečius, užaugusius su filmais apie Rembo, vedamus jaunatviško entuziazmo, maksimalizmo ir iš dalies naivumo. Apie „Franco žvėryną“ iki šiol žinoma labai nedaug, apie jo veiklą neišliko beveik jokių dokumentų. Kūrybiškai pasitelkdamas XX a. dešimtojo dešimtmečio kompiuterinių žaidimų animaciją, režisierius įtaigiai pasakoja istoriją apie jaunos valstybės jaunus žmones, kuriuos vedė kilnus tikslas – prireikus bet kokia kaina apginti Tėvynę.

Filmo peržiūra vyks Konferencijų salėje, V a.

Renginių ciklas Nacionalinėje bibliotekoje „Trys laisvės spalvos“

Sausis, vasaris ir kovas – trys mėnesiai, kai minime Lietuvos laisvei reikšmingas datas: Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Kiekviena iš jų pažymėta laisvės troškimu, vienybe ir drąsa. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į renginių ciklą „Trys laisvės spalvos“ – ne tik prisiminti šias istorines dienas, bet ir įprasminti jas atliekant kūrybinę užduotį, kurioje siūloma vizualizuoti Lietuvos vėliavos spalvų simboliką. Sausio 13-ąją permąstysime geltoną – šviesos ir tikėjimo – spalvą, Vasario 16-ąją – žalią – gamtos ir ramybės spalvą, o Kovo 11-ąją – raudoną – drąsos ir kovos spalvą. 

Mokiniai turės galimybę atskleisti, kas jiems šiandien yra šviesa, taika bei drąsa. 

Koliažo technika sukurti moksleivių darbai pavirs bendru kūriniu. Dirbtuves moksleiviams ves dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. 

Į pirmąjį ciklo užsiėmimą sausio 13 d. 10 val. bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje kviečiame 4–6 klasių moksleivius. Renginio trukmė – apie 1,5 val. 

Atėję į susitikimą moksleiviai ne tik išgirs liudininkų, kurie tuo metu buvo bibliotekoje pasakojimus, pamatys nuotraukas, bet ir turės galimybę pradėti bendrą kūrinį, skirtą Lietuvos laisvei švęsti. 

Registracija ir informacija telefonu (8 5) 239 8561. 

Kviečiame dalyvauti!

Sausio 18 d. 17 val. – diskusija „Draugą nelaimėje pažinsi: Suomijos atvejis“

1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę, tačiau dar laukė ilgas ir išbandymų kupinas kelias, kol atkurtoji nepriklausomybė tapo įtvirtinta ir pripažinta tarptautiniu mastu. Sovietų imperija įvairiausiais būdais – gąsdinimais, ekonomine blokada, galiausiai ir brutaliu smurtu – bandė užgniaužti nepriklausomybės daigą.

Kaip 1989–1991 m. įvykius Lietuvoje matė kitoje Baltijos pusėje gyvenantys suomiai, kokiais kanalais Suomiją ir kitas Baltijos šalis pasiekdavo informacija apie Lietuvą, kas ir kokiais būdais tuo metu aktyviausiai rėmė Lietuvą, kaip klostėsi Lietuvos ir Suomijos santykiai po diplomatinių santykių atkūrimo ir kokios dvišalio bendradarbiavimo perspektyvos veriasi šiandien?

Pokalbyje dalyvaus Suomijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovė – Misijos vadovo pavaduotoja Elina Rimppi, politikas, filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronius Genzelis, Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento direktorius Edvilas Raudonikis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto lektorė Žieda Tamašauskaitė.