1323 m. sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške visiems krikščionims, ypač iš Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno, „žymiųjų miestų“, pirmą kartą paminėtas „mūsų miestas Vilnius“. Kviesdamas kalvius, račius, kurpius, sidabrakalius, kailiadirbius, malūnininkus, gydytojus, riterius, žvejus, kitų svarbių profesijų atstovus su šeimomis atvykti ir čia įsikurti, Gediminas pradėjo Lietuvos sostinės rašytinę istoriją. Šiemet minėdami 700-ąjį miesto gimtadienį džiaugiamės Vilniaus šlovingais amžiais, jo gyvybingumu, tolerancija, atvirumu, gebėjimu atsitiesti po karų, marų ir badų.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė yra sakiusi, kad Vilniaus istorija negali būti papasakota tik per vienos tautos prizmę. Vilniaus istorija – daugiakultūrė ir daugiatautė, o pats miestas turi daug veidų. Žydiškąjį Vilnių bene geriausiai reprezentuoja neseniai išleistas Israelio Coheno knygos „Vilna“ vertimas – viena pirmųjų pasauliui pristatytų miesto istorijų anglų kalba. Lenkų rašytojo, istoriko ir publicisto Juzefo Ignaco Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski) 1840–1842 m. išleista keturtomė Vilniaus miesto istorija – lenkų istorijos mokslo įnašas į miesto raidos mozaiką. Nepilna ji būtų ir be kitų žymių lenkų, pirmiausia, poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz), rašytojo Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus veiklos pėdsakų. Rusėniškąją Vilniaus istoriją liudija seniausių miesto stačiatikių cerkvių aprašai, žinios apie XVI a. pradžioje Didžiojoje gatvėje veikusią Pranciškaus Skorinos spaustuvę, kurioje rusėnų kalba buvo išspausdinti pirmieji Vilniaus spaudiniai – „Mažoji kelionių knygelė“ ir „Apaštalas“.
Vilnių pažįstame ir kaip pasakų, legendų, meilės miestą. Pro jo aukštutinės pilies langus į besikuriantį miestą žvelgė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo žmona Ona, drauge nugyvenę daugiau nei 40 metų. Vilniaus žemutinės pilies menėse įsiplieskė Barboros Radvilaitės ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė, ant Pilies kalno aušras pasitikdavę įsimylėjėliai Mikalojus Konstantinas Čiurlinis ir Sofija Kymantaitė.
Šiuolaikiniais Vilniaus epo kūrėjais pelnytai laikomi rašytojai Kristina Sabaliauskaitė, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, kurių romanuose Vilnius atsiskleidžia ne tik kaip miestas ir įvykių vieta, bet ir kaip savo dvasia persmelkiantis literatūros personažas, pulsuojanti erdvė, kurios poveikį gali pajusti kiekvienas.
Kviečiame skaityti ir iš naujo atrasti mūsų mylimą ir paslaptingą Vilnių. Nacionalinės bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje trečiame aukšte parengta leidinių ekspozicija „Mylimas ir nepažintas Vilnius“, kurioje per 80 leidinių, – atrinkome įdomiausius meno, fotografijų albumus, istorines studijas, užrašytas legendas, liudijimus apie dingusį ir nedingusį Vilnių, meilės istorijas, kelionių dienoraščius, poezijos rinkinius, žinomiausius nūdienos autorių romanus. Skaitykite, džiaukitės ir nustebkite, koks įstabus, žavingas ir įkvepiantis yra mūsų miestas.
Visas knygas galima skolintis skaityti į namus.
Maloniai kviečiame apsilankyti.