„Didžiulis džiaugsmas, kai padedi kitiems, eidamas šiuo tau duotu ribotu gyvenimo keliu.“
Juozas Kazickas
Labdarybė, filantropija gyvuoja jau tūkstančius metų ir yra žinoma įvairiose kultūrose bei religijose.
Laikui bėgant, filantropija evoliucionavo, peržengdama tik momentinį pagalbos stokojančiam aktą, orientuodamasi į ilgalaikius socialinę gerovę lemiančius pokyčius. Šiuolaikinės filantropijos samprata yra plati ir daugialypė. Vienu metu koegzistuoja ne tik religiniais imperatyvais, altruizmu grindžiama dalijimosi savo laiku, talentais ar turtu samprata, bet ir racionalių ar net egoistinių motyvų sąlygojama filantropija.
Rašytiniai šaltiniai liudija labdarybės pavyzdžius iš XV–XVI a. Lietuvos, kai katalikų ir kitos religinės brolijos, amatininkų cechai šelpė, gydė nuskurdusius, nelaimės ištiktus savo narius, rengė jų laidotuves. Vėlesniais amžiais prie parapijų bažnyčių pradėtos kurti beturčių, elgetų, paliegėlių prieglaudos. XIX a. Lietuvos teritorijoje ėmė veikti labdaros draugijos. Privačios draugijos, globojamos katalikų kunigų ir kitų konfesijų dvasininkų, tautinių bendruomenių labdarybės lauke dominavo ir Vasario 16-osios Lietuvoje. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, labdaringa veikla buvo uždrausta ir lietuviška filantropijos tradicija galėjo plėtotis tik diasporoje.
XX a. 10-ajame dešimtmetyje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, smukus socialinių paslaugų prieinamumui ir kokybei, itin svarbi buvo išeivijos ir tarptautinių fondų teikiama pagalba.
Lietuvos visuomenė pamažu vaduojasi iš paternalistinių nuostatų, vis dažniau reiškiasi privati bendrojo gėrio, pokyčių Lietuvoje ir pasaulyje siekianti iniciatyva. Puikus to pavyzdys yra įvairialypė pagalba, teikiama Rusijos agresiją išgyvenančiai Ukrainai.
Nūdienos situacijos fone Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Caritu, kviečia apmąstyti labdaros, filantropijos fenomeną ir jo raišką konferencijoje ir praktiniame seminare „Dosnumo anatomija: filantropijos tradicija Lietuvoje ir diasporoje“. Renginys vyks 2023 m. birželio 22–23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Kviečiame įvairių sričių tyrėjus (istorikus, filosofus, teologus, sociologus, ekonomistus ir kt.) ir praktikus (verslininkus, visuomenininkus, socialinius darbuotojus ir kt.) siūlyti pranešimus šiomis temomis:
Pranešimams skiriama 20 min. Pranešimų pavadinimus, santraukas (iki 500 žodžių) ir trumpas biogramas siųskite iki balandžio 7 d. el. paštu
Apie atrinktas paraiškas pranešime iki balandžio 24 d.
Iki malonaus pasimatymo birželio mėnesį.
Kilus klausimų, skambinkite +370 615 94220 arba rašykite