2023 m. kovo 16 d.

Lituanistikos skaitykloje parengta knygų ekspozicija, skirta Felicijos Bortkevičienės 150-osioms metinėms

Lietuvos Respublikos Seimas siekdamas paminėti nusipelniusios tautinio atgimimo veikėjos, Steigiamojo Seimo narės Felicijos Bortkevičienės 150 metų jubiliejų, paskelbė 2023-iuosius Felicijos Bortkevičienės metais.

Šios aktyvios moters biografija gausi įdomiausių faktų, bylojančių apie nepaprastus jos gyvenimo vingius.  Gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkavičių dvare (Panevėžio raj.) katalikų bajorų Juozo ir Antaninos Onos Povickių šeimoje. Tėvai tapatino save su lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Vaikystę praleido tėvų nuomojamame Antakalnio dvare, vėliau su šeima persikėlė gyventi į Kauną. Felicijai mokslai sekėsi, ji su užsidegimu skaitė knygas turtingoje savo namų bibliotekoje. Gimnazijoje ją patraukė lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas, ji pradėjo kruopščiai tyrinėti literatūrą apie sukilimo laikus, jo organizavimo eigą, sukilėlių finansinius šaltinius, jų ryšius su užsieniu. Jos perskaitytas tuo laiku uždraustas Nikolajaus Černyševskio romanas „Kas daryti?“, kuriame autorius ragino moteris siekti mokslo, rūpintis visuomenės švietimu ir jos gerove, dar labiau sustiprino F. Bortkevičienės ryžtą ginti savo vertybes, o Marios Rodziewiczównos knyga „Dievaitis“ jai atskleidė išskirtinį knygnešių gyvenimą.

1889 m. Felicija pašalinta iš priešpaskutinės Kauno gimnazijos klasės, nes antrąkart organizavo protestą, per kurį gimnazistės atsisakė eiti melstis į cerkvę. Tai buvo pirmas dar net šešiolikos metų nesulaukusios Felicijos konfliktas su mokyklos valdžia ginant Lietuvos tikinčiųjų vertybes. Gimnazistė liko be mokymosi įstaigos. Vėliau didelėmis tėvo pastangomis ją priėmė į paskutinę Vilniaus gimnazijos klasę (su sąlyga, jog paklus nustatytoms taisyklėms) ir 1890 m. ją Felicija sėkmingai baigė. Baigusi gimnaziją, Felicija vienerius metus mokėsi Varšuvoje, Morawskos slaptuose „skrajojančio moterų universiteto“ kursuose studijavo lenkų istoriją, prancūzų literatūrą ir kalbą, tačiau po metų policija kursus uždarė. Jai teko apsigyventi pas tėvus Ukmergėje. Pablogėjus tėvo (dirbo komercijos banke) sveikatai, Felicija turėjo jam padėti darbe, taip ji susipažino su bankininkyste, finansais, ėmė geriau pažinti žmonių ekonominę padėtį, suprasti jų gyvenimą. 1899 m. ištekėjusi už lietuvio inžinieriaus Jono Bortkevičiaus, įsiliejo į lietuvių tautinio judėjimo veiklą, tapo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio nare, kovojo už lietuvybę. Didžiulės įtakos Felicijos pasaulėžiūrai turėjo jos vyro J. Bortkevičiaus rekomenduota populiari to meto literatūra. Bortkevičių namas tapo viešojo Vilniaus lietuvių gyvenimo centru ir visa, kas reikšminga nutikdavo Vilniuje, būdavo čia apsvarstoma. Tačiau susiburti reikėdavo slapta, nes buvo apstu lietuvybės niekintojų, o tuometė litvomano etiketė prilygo šių laikų valstybės priešui. Pogrindinį lietuvių inteligentų kultūrinės draugijos būrelį jie pavadino „Dvylika Vilniaus apaštalų“. F. Bortkevičienė – pirmoji moteris, tarp vyrų išsikovojusi lygią teisę dalyvauti visuose slaptuose šio būrelio susirinkimuose. Ji kartu su kitais vienuolika narių skaitė ir platino iš Rytų Prūsijos slaptai gaunamus lietuviškus raštus, populiarino lietuvių kalbą viešajame gyvenime, siekė Vilniuje atidaryti lietuviams atskirą bažnyčią, kurioje pamaldos vyktų lietuviškai. 1899 m., mirus Vincui Kudirkai, daug prisidėjo prie Prūsijoje leidžiamų „Varpo“ ir „Lietuvos ūkininko“ išlikimo; F. Bortkevičienė nepagailėjo visų savo santaupų, kad tik laikraštis „Lietuvos ūkininkas“ sėkmingai gyvuotų. Suėmus knygnešį Motiejų Baltūsį, aprūpindavusį Vilnių ir jo apylinkes nelegalia lietuviška spauda, F. Bortkevičienė pirmoji neleido šiai kilniai veiklai nutrūkti. Ji Vilniuje turėjo du nelegalios spaudos sandėlius – urmo ir smulkmės. Po 1902 m., suremontavus Šv. Mykolo bažnyčią, daug spaudinių ji laikydavo už altoriaus įrengtoje slėptuvėje, nedaug slėpdavo savo namuose. 1909 m. tapo „Lietuvos žinių“ leidėja. Atlikdama administracinius darbus prižiūrėjo leidžiamų laikraščių turinį, o jis neretai atspindėjo jos vidinius siekius, pasaulėžiūrą. 1920 m. F. Bortkevičienė ėjo Kaune įsteigtos akcinės bendrovės „Varpas“ (jos patalpose buvo leidžiamas „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunimas“) direktorės pareigas.

Tuo laikotarpiu ji buvo viena ryškiausių ir veikliausių moterų, dalyvavo Lietuvos mokytojų sąjungos, Lietuvos demokratų partijos, kurios narė buvo, Lietuvos valstiečių sąjungos, Lietuvos moterų susivienijimo judėjimuose ir daugelyje kitų. 1926 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai laimėjus rinkimus į III Seimą, į Respublikos prezidentus buvo pasiūlytos jos ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kandidatūros. Pirmą kartą Europos moterų judėjimo istorijoje moterys kandidatavo į valstybės prezidentus. Gavusi tik vieną balsą, F. Bortkevičienė apsiribojo politine veikla. Ji nepripažino Vilniaus lenkams, buvo už Klaipėdos krašto integraciją į Lietuvą, kritikavo Antano Smetonos režimą, dėl cenzūros draudimų nepaisymo ne kartą bausta administracinėmis baudomis ir kalinta. 1941–1944 m. vokiečių okupuotoje Lietuvoje buvo daug areštų, sušaudymų, trėmimų į koncentracijos stovyklas. Garbingo amžiaus sulaukusi F. Bortkevičienė, būdama aktyvi lietuvybės pogrindininkė, padėjo daugeliui žmonių išsisukti nuo arešto, tremties, mirties. 1944 m. vasarą sugrįžę sovietai F. Bortkevičienę daugybę kartų tardė, po įkalinimų jos sveikata pašlijo. 1945 m. spalio 21 d. 8 val. ryto ji mirė. Buvo pašarvota akcinės bendrovės „Varpas“ spaustuvės salėje. Sovietų okupacinė valdžia, siekdama išvengti visuomeninio ažiotažo, karstą įsakė be jokių iškilmių ir palydų, niekam nematant, sunkvežimiu išvežti iš miesto – F. Bortkevičienė sovietams atrodė pavojinga net mirusi...

Visą gyvenimą ši be galo drąsi, intelektuali asmenybė dirbo kultūros ir švietimo labui, rūpinosi išsaugoti ir puoselėti lietuvybę, gerinti moterų padėtį visuomenėje, stiprinti Lietuvos valstybingumą, F. Bortkevičienė išliks mūsų tautos istorinėje atmintyje.

Maloniai kviečiame iš arčiau susipažinti su šiai iškiliai visuomenės veikėjai skirta knygų ekspozicija Lituanistikos skaitykloje. Daugiau informacijos apie tautinio atgimimo veikėją F. Bortkevičienę rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidinių sąraše. Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose. Daugiau informacijos čia.