Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2023 m. balandžio 20 d.

Lituanistikos skaitykloje – nauji leidiniai apie Lietuvos istoriją

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis knygomis apie Lietuvos istoriją. Prieš šimtą metų, prijungus Klaipėdą, Lietuva gavo galimybę tapti ekonomiškai nepriklausoma jūrine valstybe. 130 metų nuo Kražių skerdynių. Stebuklingu būdu atsiradusios Lietuvai svarbios tarptautinės sutartys. Įtakingiausios LDK giminės. Nepriklausomybės Akto signatarų giminės medžiai. Šios temos ne kartą nagrinėtos, bet dabar pateikiamos naujai, pristatomi išsamūs tyrimai. Kviečiame susipažinti.

1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos : dalyviai ir jų liudijimai : dokumentų rinkinys / sudarė Vasilijus Safronovas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. – 590 p.

Tai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui skirtas dokumentų rinkinys. Jis atskleidžia Klaipėdos tapimo Lietuvos dalimi kelią, pasakoja apie 1922 m. pabaigą – 1923 m. pradžią, kai Lietuvos politikai suskubo Klaipėdą paskelbti Lietuvos dalimi. Pirmoje knygos dalyje pateikiama dokumentų chronologinė rodyklė ir patys dokumentai – ataskaitos, publikacijos, atsiminimai. Daugelis iki šiol neskelbti, saugomi įvairiuose Europos archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Dokumentai sugrupuoti pagal temas ir pobūdį. Skelbiami istorikų komentarai ir paaiškinanti medžiaga.

Antroje dalyje publikuojami dalyvių-sukilėlių sąrašai. Tai susisteminta informacija, pagrįsta Lietuvos archyviniais dokumentais. Paaiškinami šių sąrašų formavimo principai. Pridedama asmenvardžių rodyklė.

 

Knygos viršelisKražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d. / Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 767 p.

Kražių benediktinių vienuolyno ir jam priklausiusios bažnyčios uždarymas 1893 m. buvo dalis nuoseklios Rusijos imperijos konfesinės (tautinės) politikos, kurios tikslas buvo mažinti tokių institucijų, siejamų su anticarine veikla. Monografijoje aptariamos 1893 m. įvykusios Kražių skerdynės, tačiau esminis skirtumas tarp šios monografijos ir ankstesnių tyrimų tas, kad Kražių tragediją matome platesniame Rusijos imperijos konfesinės bei tautinės politikos kontekste.

Knygą sudaro skyriai „Uždarymas“, „Pasipriešinimas“, „Teismas“, „Grąžinimas“, „Propaganda“, „Atmintis“. Kiekvieno pabaigoje pateikiamas apibendrinimas. Dėmesio verti ne tik pagrindiniai šaltiniai ir literatūra, bet ir jos sąrašai „Atgarsiai apie incidentą užsienio spaudoje“, „Publikacijos apie teismą, nuosprendį, malonės suteikimą“; asmenvardžių rodyklė.

Tyrėjai informacijos ieškojo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių atminties saugyklose.

 

Knygos viršelisSugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys : parodos katalogas, 2022 07 06–09 18 [Vilnius] / Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ; katalogo sudarytojos Vilma Akmenytė-Ruzgienė ... [ir kt]. – Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2022. – 388 p.

Parodos kataloge išsamiai pristatytos 29 tarptautinės sutartys, kurias 1920–1938 m. Lietuvos Respublika buvo sudariusi su 19 valstybių. Tai politinės, prekybos, ekstradicijos (nusikaltimais įtariamų ar kaltinamų asmenų perdavimo) ir teisinės pagalbos, taikomosios ir arbitražo, konsulinės, administracinės, pilietybės įgijimo ir techninės. Leidinys gausiai iliustruotas istorinius įvykius atspindinčiomis nuotraukomis, sutarčių faksimilėmis. Galima pamatyti žymių Lietuvos ir užsienio politikų, valstybių vadovų autografus, įmantrius spaudus, patyrinėti žemėlapius, ratifikacinius dokumentus.

Katalogo tekstas gretutinis: lietuvių ir anglų kalbomis. Katalogas skirtas besidomintiems tarptautiniais santykiais, diplomatija bei Lietuvos istorija.

 

Knygos viršelisPolitinė galia ir lietuviškas etniškumas : vėlyvasis stalinizmas ir ankstyvoji destalinizacija Lietuvoje, 1944–1956 m. / Vladas Sirutavičius. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas : Vladas Sirutavičius, 2022. – 558 p.

Studijoje chronologiškai aptariami du lietuvių tautos istorijos laikotarpiai: krašto okupacija ir lietuvių tautos sovietizacija bei po Stalino mirties prasidėjusi destalinizacija, mokslinėje literatūroje vadinama atlydžiu. Ši knyga nėra nuosekli šių laikotarpių Lietuvos politinė, socialinė ar kultūrinė istorija. Joje aptariami dviejų režimų santykiai su lietuvišku etniškumu. Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti etniškumo reikšmę formuojant sovietinę lietuvių kultūrą ir sovietinę lietuviškąją tapatybę. Analizuojamas lietuvių kultūros (literatūros) palikimo inkorporavimas į sovietinę stalininę kultūrą, politinės simbolikos formavimasis. Nagrinėjamos sovietinių partinių kadrų formavimosi ypatybės, aptariamos etninės įtampos partijoje tarp atvykėlių ir lietuvių komunistų priežastys. Knygos pabaigoje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos partinės vadovybės ir lietuvių reakcijoms į destalinizaciją.

 

Knygos viršelisSignatarų genealogijos : 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai / Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. – Kaunas : Pasaulio lietuvių centras, 2023. – 525 p.

Tokios mokslinės sisteminės studijos apie signatarų genealogiją iki šiol nebuvo. Jos sudarymą ir leidybą inicijavo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. Lietuvos ir užsienio archyvuose dirbę istorikai, tyrėjai atrado naujos patikslintos informacijos apie signatarų kilmę, gimines, ištaisė jau paplitusias klaidas. Knygos rengėjai įvykdė išsikeltą tikslą – atskleisti signatarų biografinius ir genealoginius faktus bei juos dokumentuotai patikslinti ir pagrįsti.

Medžiaga apie kiekvieną signatarą pateikta su šaltinių nuorodomis, sudarytos signatarų genealoginės schemos. Knygoje pateiktos bažnyčios metrikų kopijos originalo kalba, atspindinčios tiesioginę signatarų genealoginę liniją, po jomis pateikiamas prasminis vertimas į lietuvių kalbą. Knyga gausiai iliustruota plačiajai visuomenei mažiau žinomomis signatarų ir jų šeimų nuotraukomis. Sudarytos išsamios asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

 

Knygos viršelisMėlynas kraujas : įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės / Eimantas Gudas ; sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė. – Vilnius : Alma littera, 2023. – 510 p.

Kultūros istorikas E. Gudas kviečia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus labai detaliai susipažinti su jau pažįstamomis penkiomis įtakingiausiomis giminėmis, Europos elito dalimi: Radvilomis, Chodkevičiais, Sapiegomis, Pacais, Tiškevičiais, o dailės istorikas, ekskursijų gidas D. Jokūbaitis siūlo kiekvieną giminę primenančius maršrutus, kuriais keliaudami atrasime išlikusius didikų pėdsakus. Knygos gale smalsumą žadina žurnalistės Ž. Petrauskaitės ir E. Gudo pokalbis apie Europos aristokratijos šaknis.

Gausiai iliustruota knyga suteikia galimybę pasigrožėti senovinėmis nuotraukomis iš Lenkijos, Lietuvos, Italijos valstybinių ir privačių archyvų, muziejų.

 

Laukiame Nacionalinėje bibliotekoje.