2023 m. balandžio 24 d.

Nacionalinės bibliotekos veikla darnaus vystymosi kontekste

Darnaus vystymosi (DV) arba tvarumo (angl. sustainable development) idėja paplito XX a. devintajame dešimtmetyje, kai Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos ir plėtros komisijos vadovė, tuometė Norvegijos ministrė pirmininkė Gro Harlem Brutland pranešime „Mūsų bendra ateitis“ (Our Common Future, 1987) pateikė šį DV apibrėžimą: „Toks vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savo poreikius“.

Toks (naujas) požiūris į visuomenės gerovės siekius sukėlė didelį atgarsį pasaulyje. 2016 m. pradžioje oficialiai įsigaliojo JT Generalinėje Asamblėjoje (Niujorke, JAV) 2015 m. rugsėjo 25–27 d. priimta ir 192 valstybių vadovų pasirašyta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (toliau – JT „Darbotvarkė 2030“), pateikianti 17 universalių ir tarpusavyje susijusių DV tikslų ir juos detalizuojančius 169 uždavinius.

DV idėja aktuali ir bibliotekoms. Jau 2017 m. Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (angl. The International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) atnaujino Tarptautinę atstovavimo programą (International Advocacy Programme), kuria siekiama gilinti bibliotekininkų suvokimą apie tvarų vystymąsi ir galimą bibliotekų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant JT „Darbotvarkėje 2030“ suformuluotus DV tikslus.

2021 m. gruodį vykusioje tarptautinėje Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBA) konferencijoje „Biržiškos skaitymai’21“ IFLA prezidentė Barbara Lison kalbėjo apie profesinio atstovavimo svarbą ir linkėjo bibliotekininkams nebūti kukliems, parodyti savo vertingumą ir naudą visuomenei.

2022 m. Lietuvos bibliotekininkų draugija svarbia veiklos kryptimi įvardijo tvarumą, šiai temai buvo skirta tų metų Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.

Galiausiai 2022 m. liepos 26–29 d. Dubline (Airijoje) IFLA pasaulinio bibliotekų ir informacijos kongrese buvo pristatytas atnaujintas IFLA-UNESCO manifestas, kuriame įtvirtintas siekis viešųjų bibliotekų teikiamas paslaugas skirti JT „Darbotvarkėje 2030“ suformuluotiems DV tikslams įgyvendinti ir humaniškesnei bei tvaresnei visuomenei kurti. Manifeste nurodyta vienuolika bibliotekų veiklos krypčių siekiant šių tikslų.

Šis kontekstas bei tendencijos ir paskatino Nacionalinės bibliotekos tyrėjus dr. Daivą Janavičienę (Informacijos valdymo departamentas), dr. Darių Žiemelį (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), pasitelkus DV koncepciją, atlikti 2012–2021 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veiklos kokybinę analizę. Esminiai tyrimo uždaviniai: 1) remiantis dalyko literatūros analize, rekonstruoti bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo pokyčių tendencijas įgyvendinant JT „Darbotvarkėje 2030“ nustatytus DV tikslus; 2) remiantis viešai skelbiamomis 2012–2021 m. Nacionalinės bibliotekos veiklos metinėmis ataskaitomis, identifikuoti semantines jos veiklos sąsajas su JT „Darbotvarkėje 2030“ keliamais DV tikslais.

Bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo tendencijų rekonstrukcija atskleidė priežastinę seką, kaip nuo duomenų rinkimo vidinėms reikmėms einama prie bibliotekos veiklos ekonominio ir socialinio vertingumo atskleidimo bei faktinio jų panaudojimo atstovaujant bibliotekoms ir siekiant DV tikslų.

Tyrimas parodė, kad 2012–2021 m. laikotarpiu Nacionalinė biblioteka į DV strategiją labiausiai įsitraukė padėdama aptarnaujamai bendruomenei siekti kokybiško išsilavinimo (4 DV tikslas), visiems teikdama prieigą prie informacijos, taip prisidėdama prie taikos ir teisingumo palaikymo (16 DV tikslas), ir bendradarbiaudama su šalies ir tarptautiniais partneriais, kurdama partnerystės tinklus bendriems tikslams (17 DV tikslas). Matomas Nacionalinės bibliotekos indėlis siekiant mažinti nelygybę (10 DV tikslas) ir įgyvendinti iniciatyvas dėl darnaus miesto ir bendruomenių kūrimo (11 DV tikslas). Tiriamojo laikotarpio pabaigoje Nacionalinė biblioteka prisidėjo prie geros sveikatos ir gerovės tikslo įgyvendinimo (3 DV tikslas) – visų pirma per COVID-19 pandemiją teikdama vartotojams emocinę paramą ir prevencines apsaugos priemones darbuotojams bei vartotojams.

Šis tyrimas yra pirmas bandymas pateikti 2012–2021 m. Nacionalinės bibliotekos veiklos kokybinę analizę pasitelkiant DV koncepciją. Tai sukuria galimybę ateityje (tarptautiškai) lyginti gautus rezultatus su kitų tyrėjų, taikiusių DV koncepciją, analizuotų bibliotekų veiklos duomenimis. Be to, straipsnyje apibendrinami aktualūs Vakarų pasaulio bibliotekų veiklos vertinimo kaitos tyrimai ir pateikiami Nacionalinės bibliotekos lokalūs ypatumai DV kontekste. Galiausiai atlikta vienos svarbiausių šalies bibliotekų – Nacionalinės bibliotekos veiklos sąsajų su DV tikslais analizė parodo kitoms Lietuvos bibliotekoms, kaip galima planuoti ir vertinti savo veiklą DV kontekste.

Tolesnis empirinis šio tyrimo uždavinys būtų kokybinio tyrimo metodu atliekamas struktūruotas interviu su Nacionalinės bibliotekos administracijos atstovais, formuojančiais bibliotekos viziją ir atsakingais už institucijos vertingumo atstovavimą.

Tyrimas „Bibliotekos veikla darnaus vystymosi kontekste: 2012–2021 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veiklos metinių ataskaitų kokybinė analizė“ (https://doi.org/10.51740/RT.1.20.3) publikuotas Nacionalinės bibliotekos mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“, t. 1, 20 numeryje [journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/issue/view/no20].