2019 metais Europą sukrėtė rekordinės karščio bangos, o mokslininkai perspėja, kad ateityje jų bus ir daugiau. Klimato kaita ne tik kažkur toli tirpdo Arkties ledynus, bet daro įtaką ir kasdieniam europiečių gyvenimui. Britų dienraštis „The Guardian“ kviečia šio reiškinio nebevadinti „klimato kaita“, o vartoti terminą „klimato krizė“. Įvairiose Europos valstybėse kuriasi pilietinės iniciatyvos ir judėjimai, vis garsiau kalbantys apie būtinybę imtis skubių veiksmų.

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko ketvirtasis ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ renginys. Šį kartą diskusijos svečias – žinomas Baltarusijos intelektualas Andrejus Dynko ir Lietuvos politologas, Baltarusijos ekspertas Vytis Jurkonis aptarė Aliaksandro Lukašenkos politiką, Baltarusijos ir Lietuvos santykius ir jų (ne)perspektyvą. Daugiausia diskusijose dėmesio buvo skirta Astravo atominės elektrinės (AE) problemoms, taip pat aptartos kai kurios aktualios kultūros, istorijos, pilietinės visuomenės brandos temos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos jubiliejų, vykdo projektą „Klausomės Stanislovo Moniuškos“ (UNESCO minimai kompozitoriaus 200 metų gimimo sukakčiai).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks unikalios patirties rašytojos, daugiau kaip tris dešimtmečius praleidusios Afrikoje Viktorijos Prėskienytės-Diawaros naujos knygos „Džiaugsmo ašaros“ pristatymas. Kviečiame pasiklausyti daugelį metų brandintų istorijų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į ketvirtą ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ renginį. Šį kartą diskusijos svečias – žinomas Baltarusijos intelektualas Andrejus Dynko, kurį kalbins Lietuvos politologas, Baltarusijos ekspertas Vytis Jurkonis.

#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinasi mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje rašytoja Unė Kaunaitė svarsto, kodėl Nacionalinės bibliotekos erdvės nėra duotybė, kokią reikšmę vaikams ir paaugliams turi bibliotekininkai, kaip biblioteka atrodys po šimto metų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje – naujos informacijos ir komunikacijos srities knygos, kurios leis naujai pažvelgti į šių dienų aktualijas ir bus naudingos šios srities specialistams.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į romano „Rytoj vėl patekės saulė“ pristatymą ir susitikimą su autore Inga Juodkūne.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Lietuvos galios apdovanojimai, kuriuose bus apdovanoti tyliai ir ištikimai dirbantys bei tikintys savo galia žmonės.

Kūrybinės ekodirbtuvės „Kita forma“ ir vėl kviečia šeštadienio rytus praleisti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su šeima kuriant dalykus iš antrinių žaliavų!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą Lietuvoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Making Justice Visible: The Mediatization of the World War II War Crimes Trials“, kurioje analizuoti Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismai ir jų medializacijos procesai. Renginio organizatoriai – Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio mėnesio pabaigos Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kino popiečių mėgėjus kviečia žiūrėti dokumentinių filmų ciklą „XX amžiaus slaptieji archyvai“, kuriame atskleidžiamos svarbios to amžiaus Lietuvos istorijos paslaptys.

Šiemet jau 15-ąjį kartą švęsime Tyrėjų naktį. Mokslo entuziastų ir ne tik pamėgtas renginys tradiciškai vyks paskutinį rugsėjo penktadienį ir visuomenei atvers paslaptingas mokslo įstaigų bei tyrimų laboratorijų duris. Tyrėjų naktis – tai išskirtinis renginys, siekiantis iš arti supažindinti su mokslininkų kasdienybe, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, o ypač – su jas kuriančiais žmonėmis. Tai proga pažinti, pabendrauti ir pamatyti dažniausiai uždarą tyrėjų „virtuvę“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviesime kartu ištirti popierių, patyrinėti muzikos technologijas ir susipažinti su knygų meninio puošimo elementu – inicialinėmis raidėmis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas papildytas naujomis knygomis lenkų kalba, kurios leis geriau pažinti Lietuvą ir kartu pasimėgauti maloniu skaitymu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rugsėjo 25–26 dienomis Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas pirmą kartą Lietuvoje organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją, kurioje bus analizuojami Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismai ir jų medializacijos procesai.

Tokie tragiški XX a. įvykiai kaip tremtis mūsų istorinėje atmintyje paliko gilius rėžius. Darome nemažai, kad ši istorinė trauma ir nukentėjusieji nebūtų pamiršti. Literatūra – vienas iš būdų išsaugoti atmintį, perduoti ankstesnių kartų patirtis naujoms. IBBY Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos kultūros taryba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia pasvarstyti apie tremtį vaikų literatūroje ir galimas pokalbių su vaikais ir jaunimu strategijas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje vyks knygelių „Bebriukų metai“, „Voveriuko metai“ ir „Gandriuko metai“ pristatymas. Apie knygų rašymą ir nuotykius gamtoje papasakos vaikų ir suaugusiųjų mylimas rašytojas, šių trijų knygelių autorius Selemonas Paltanavičius. Po susitikimo su autoriumi knygos iliustratorė ir gamtos mylėtoja Reda Tomingas pakvies vaikus į smagias dirbtuvėles.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Išleistas trečiasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys, nušviečiantis Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūros aktualijas, skirtas pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.