Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“, kuriame mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje iki vasario 15 d. profesinę praktiką atlieka Paryžiaus Grafikos ir knygos meno licėjaus (Lycée des Arts Graphiques et des Arts du Livre Corvisart Tolbiac) baigiamojo kurso studentė Salomé Gilles.
Kūrybinės ekodirbtuvės „Kita forma“ ir vėl kviečia šeštadienio rytus praleisti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su šeima kuriant mielas smulkmenėles iš antrinių žaliavų!
Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko trečioji ciklo „Vizijos Vilniaus ateičiai“ diskusija. Šio ciklo metu kandidatai į Vilniaus merus visuomenei pristato pagrindines savo idėjas ir diskutuoja svarbiausiais miesto ateities klausimais. Diskusijoje dalyvavo Arūnas Degutis („Gedimino miestas“), Rajmund Klonovski („Vilniečių „Lokys“) ir Andrius Stasiukynas („Junkis“).
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia kūrybiškumo ugdymo edukacijas. Vasario mėnesį menininkė Aida Vėželienė supažindins su kūrinio kompozicija ir vaizdo harmonizavimo priemonėmis.
Pameni, kai kupinas entuziazmo pasidalinai su draugais savo idėja ir jų reakcija buvo ne tokia palaikanti, kokios tikėjaisi? Buvai apipiltas klausimais: ką, kodėl, kam to reikia? O gal išvis neišdrįsai kam nors prasitarti, bijodamas likti nesuprastas? Kviečiame ateiti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir pasisemti įkvėpimo rinktis tokį kelią, kokio nori tu pats!
Kviečiame jau į paskutinį susitikimą su 2018-ųjų „Metų knygos rinkimuose“ nominuotu autoriumi. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje skaitytojai susitiks su poetu Kornelijumi Plateliu, kuris pristatys „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančią savo knygą „Įtrūkusios mėnesienos“. Susitikimo metu poetą kalbins literatūrologė doc. dr. Dalia Satkauskytė, o poeto eilėraščius skaitys Nijolė Kazlauskaitė.
Šių metų sausį pradėtas vykdyti naujas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Į žmogų orientuota kūryba Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose“.
Besidominčius karščiausiomis užsienio politikos, mokslo ir kultūros naujienomis kviečiame atrasti duomenų bazę „Newspaper Source“, pasiekiamą per „EBSCOhost Web“ sąsają. „Newspaper Source“ – viso teksto duomenų bazė, kurioje pateikiami tarptautinių, nacionalinių ir regioninių laikraščių straipsniai. Joje taip pat galėsite klausytis TV bei radijo programų įrašų. Tai labai išsamus ir patikimas informacijos šaltinis besikeičiame nūdienos pasaulyje.
Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks trečioji ciklo „Vizijos Vilniaus ateičiai“ diskusija.
Leidinio „Knygą gali parašyti bet kas“ autorius, kūrybininkas Olegas Šurajevas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į labdaros renginį „Aukcioną gali padaryti bet kas“. Vakaro tikslas – prasmingai ir smagiai praleisti laiką ir surinkti pinigų Jaunimo linijai. Kiekvienas atėjęs privalės prie įėjimo įsigyti knygą, o visus surinktus pinigus aukosime Jaunimo linijai, kuri daug metų kokybiškai dirba dėl emocinės gerovės Lietuvoje.
[kad] svetimoj žemėj kiekvienas sutiktas tautietis būtų mielas kaip brolis
„Lietuvių chartija“
Švenčiant Pasaulio lietuvių metus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia prisiminti tarpukary JAV veikusias lietuvių organizacijas. Lietuviai ne tik steigė savo politinius judėjimus, bet ir aktyviai rėmė atsikūrusią Lietuvos valstybę. Parodoje matome Tautos fondo išleistą Lietuvos gelbėtojo knygelę, Kanados lietuvių telegramą Lietuvos atstovybei JAV – sunkiu Lietuvai metu lietuviai buvo pasiruošę žygiams.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki šių metų kovo 31 d. suteikta laikina prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazės „Anthropology Plus“. Duomenų bazė prieinama per „EBSCOhost Web“ sąsają.
Kaip surasti mylimąją ar mylimąjį? Kaip laimėti ir išsaugoti jos ar jo širdį? Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galėsite atrasti atsakymus į šiuos klausimus romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 17 m.) „Meilės meno“ knygose.
#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje prof. habil. dr. Domas Kaunas tikina, kad Nacionalinė biblioteka yra pirmoji neformali jo akademija – mokslo, kultūros, pasaulio ir savęs pažinimo, dvasinio bendravimo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje bus pristatyta knyga „Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“. Išskirtinį lietuviškų pasakų rinkinį iliustravo Marius Jonutis, jo stebinantys paveikslai ir drožiniai papuoš Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklos erdves.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti žurnalo autorių publikacijas istorijos ir sociologijos temomis.
Kino režisierius Gytis Lukšas išvertė niekada anksčiau į lietuvių kalbą neverstus vėlyvuosius Ivano Turgenevo kūrinius, tuometinių leidėjų pavadintus eilėraščiais proza. Pats rusų rašytojas šiuos mažai kam žinomus tekstus vadino „Senilia“ (išvertus iš lotynų k. – „Senatviškos“). Trumpus kūrinius I. Turgenevas rašė ant paskirų popieriaus skiaučių paskutiniais gyvenimo metais, ligos prikaustytas prie lovos, nelabai ir norėjo juos publikuoti. Pasak G. Lukšo, I. Turgenevo kūrybą žinantys skaitytojai pastebės, kad rusų klasiko vėlyvieji tekstai labai skiriasi nuo ankstyvųjų kūrėjo – dar sveiko, stipraus ir gražaus žmogaus – darbų.
Šių metų pradžioje sulaukėme geros žinios: lietuvių rašytojo, publicisto, ilgamečio „Moksleivio“ žurnalo redaktoriaus Algimanto Zurbos (1942–2018) žmona ir pirmoji jo knygų skaitytoja bei vertintoja Laimutė Zurbienė pranešė apie ketinimą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanoti savo vyro rankraščių archyvą. Rašytojo artimųjų dėka bibliotekos fondai bus papildyti vertingais A. Zurbos dokumentais: jo romanų, apysakų, apsakymų rankraščiais ir jų variantais, įvairiais sumanymų užrašais, eskizais, straipsnių ir recenzijų juodraščiais, susirašinėjimo dokumentais, nuotraukomis.