Paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje veikia paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“. Šiuolaikinių kūrėjų tekstai ir žymaus poeto Sigito Parulskio fotografijos darbai atskleidžia kontrastingą šiemet 700-ąjį gimtadienį švenčiančios Lietuvos sostinės portretą: nuo bažnyčių bokštų Senamiestyje iki daugiaaukščių Šeškinėje, nuo prikeltos lotynų kalbos iki kasdieniško slengo, nuo žaismingo humoro iki tamsios išpažintinės poezijos.

„Poetinio Vilniaus žodyno kūrėjai – mes patys. 700 metų gimtadienį švenčiantis Vilnius – mūsų miestas, jo grožis ištinka kaip poezija ir jo tiek daug poezijoje. Skaitykime Vilnių kaip atvirą poetinį tekstą, siekdami originaliai, nekasdieniškai pamatyti miestą – tokį, kokio galbūt niekas iki šiol nėra matęs: kitokį, nei įprasta matyti medijose ar turistiniuose žinynuose. Tegul šioje parodoje sukaupti netikėtų Vilniaus pamatymų lobynai iš šiuolaikinės lietuvių poezijos paskatins sustoti ir įsižiūrėti į savąjį miestą, ieškoti savojo Vilniaus, susikurti jį sau patiems“, – skaityti Vilnių kaip atvirą poetinį tekstą kviečia parodos rengėjai.

Paroda nepretenduoja į baigtinį poetinį Vilniaus žodyną, nes jis vis dar gyvas ir pildomas. Ji siekia ne apibendrinti, o išryškinti, ne užverti, o atverti, paskatinti kūrybiškumą. Parodą jungia poetiniai potėpiai ir impresijos, joje – ir šiuolaikinės poezijos knygos, susijusios su Vilniaus tema, ir dabarties kūrėjų poezijos, dainų eilutės apie Vilnių, ir poeto Sigito Parulskio nuotraukos, šiose – vaizdinių Vilniaus ir mūsų gyvenimo jame metaforų poezija. Šios nuotraukos atliepia rinktines eilutes apie Vilnių, su jomis bendraudamos kuria naujas netikėtas sąšaukas.

Ištikimiausi poeto, prozininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato S. Parulskio gerbėjai turbūt jau seniai pastebėjo, kad jis ėmėsi fotografijos. Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės patyrinėti nuotraukas, padarytas bevaikštinėjant po įvairias Vilniaus vietas. „Henri Bergsonas mano, kad mūsų kūnas keičia formą kiekvieną akimirką, dar daugiau, jis mano, kad formos nėra, nes forma yra nejudrumas, o realybė judėjimas, anot jo, realus yra nuolatinis formos kitimas, forma yra momentinė perėjimo nuotrauka. Vadinasi, tai, ką matome, yra begalybė momentinių nuotraukų, susiliejančių į daiktus, reiškinius ir miestus, ir Vilnius yra daugybės vaizdų ir vaizdinių rinkinys, momentinių nuotraukų koliažas“, – pristatydamas fotografijas poetiškai rašo S. Parulskis.

Svarbus parodos akcentas – siena su šimtais eilučių apie Vilnių, jo rajonus, miestiečių jausenas. Poetas Sigitas Geda tvirtino, kad gerą poetą galima atpažinti ir iš vienos eilutės. Tuo pastebėjimu ir sekė šios parodos rengėjai, atrinkdami, jų manymu, įsimintiniausias mūsų gyvenamojo meto eilutes apie Vilnių, neapeidami nė pačių jauniausių, dar tik pakeliui į pirmąją knygą poetų. Parodos rengėjai dalinasi savo atradimais drąsindami kitus dalintis savaisiais, pateikti tą vienintelę, dar gražesnę eilutę, kurioje Vilnius sužibėtų netikėta spalva: ant ilgo popieriaus ritinio kiekvienas gali užrašyti savo įsimintiniausią eilutę, atrastą skaitant poeziją (ne tik šiuolaikinę!), arba tokią sukurti patiems.

Parodos lankytojai taip pat galės apžiūrėti pastaraisiais dešimtmečiais išėjusius leidinius, kuriuose rašoma apie mūsų sostinę. Jie išvys eilėraščių apie Vilnių rinkinių, įvairiakalbių autorinių knygų, kasmečio festivalio „Poezijos pavasaris“ almanachų, literatūros žurnalų. Leidinių parodai atranka taip pat subjektyvi, todėl kiekvienas laisvas semtis įkvėpimo ne tik iš šių, bet ir iš daugelio kitų šaltinių, internetinių poezijos publikacijų. Šią parodos dalį papildo muzika – natos, daugeliui nostalgiją žadinantys albumai.

Paroda Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje veikia spalio 10 – gruodžio 3 dieną. Ją lydės poetės, psichologės ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantės Uršulės Toleikytės rašymo terapijos užsėmimas, rašytojos Rugilės Audenienės haiku dirbtuvės moksleiviams. Kviečiame sekti naujienas apie renginius Nacionalinės bibliotekos puslapyje ir Nacionalinės bibliotekos bei Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus socialiniuose tinkluose.

Bendraukime kurdami poetinį Vilniaus žodyną!

Parodos rengėjai Gediminas G. Akstinas, Rasa Bataitytė, Valda Budreckaitė, Dalia Cidzikaitė, Rūta Chlomauskaitė, Arnas Čelkys, Milda Dainovskytė, Daina Dailidonienė, Vaiva Markevičiūtė, Jolanta Matuzaitė, Asta Miltenytė, Arida Riaubienė, Silvija Stankevičiūtė, Kęstutis Šapoka, Dainius Vaitiekūnas, Jokūbas Zovė.

Dizainą kūrė Emilija Dobrovolskienė.

Organizatorė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius ir Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyrius.

Trumpai apie parodą

Data

spalio 10 – gruodžio 3 d.

Laikas

bibliotekos darbo laiku

Vieta

Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salė, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“