Paroda „Vaikystės slėniais vaikščiojęs: Vinco Aurylos 100-osioms gimimo metinėms“

Vincas Auryla (1923–2009) – plačių užmojų, ambicingas, tačiau kartu ir kuklus lietuvių vaikų literatūros tyrėjas, vadovėlių autorius, išmintingas pedagogas ir visuomenininkas, į viską žiūrėjęs su meile, atida, o jo palikti darbai žavi, kelia pagarbą bei skatina kurti. Šiemet minime V. Aurylos 100-ąsias gimimo metines. Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta paroda atspindi svarbiausius šio mokslininko veiklos barus: mokslinį, pedagoginį darbą bei visuomeninį gyvenimą.

V. Auryla dar paauglystėje pradėjo bendradarbiauti periodinėje spaudoje, susidomėjo vaikų literatūra, o nuo studijų šiam objektui tyrinėti skyrė visą gyvenimą. Dėl to šiandien turime gausius mokslinius lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėjimus, visapusiškai atskleidžiančius istorinę vaikų literatūros raidą, žanrines ypatybes, meninį savitumą. Tai ne tik recenzijos, straipsniai, skelbti Lietuvoje ir prestižiniuose užsienio leidiniuose, bet ir vadovėliai, solidžios mokslinės monografijos, antologijos. Iš visų V. Aurylos darbų bene svarbiausia 1986 m. išleista „Lietuvių vaikų literatūra“ – vienintelė lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros istorija, joje vaikų literatūros raida aptariama nuo pirmųjų nacionalinės literatūros užuomazgų iki XX a. pabaigos. Ši studija 1990 m. įtraukta ir į Minesotos universiteto Pasaulinės vaikų literatūros tyrinėjimo fondą. Atskiras profesoriaus vaikų literatūros tyrinėjimų laikotarpis – egzodo literatūra, jai V. Auryla slapta paskyrė ne vienus metus. Parodoje galima susipažinti su šią veiklą liudijančiais dokumentais.

Atkreipiamas dėmesys į svarbią V. Aurylai jo mokytojo, tragiško likimo vaikų rašytojo, rezistento Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio figūrą. Jo asmenybe ir ypač lietuvių literatūros pamokomis žavėjosi V. Auryla, vėliau apie tai parašė knygą.

V. Aurylos veikla neapsiribojo literatūros mokslu. Nemažai metų jis dirbo įvairiose švietimo įstaigose, 50 metų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, buvo Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas, vėliau profesorius. Jis buvo mylimas kolegų, studentų, jautrus jų reikalams, dažnai sulaukdavo šiltų laiškų. Keletą jų gali išvysti parodos lankytojai.

Priminsime, kad profesorius 13 metų buvo Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos narys, vicepirmininkas bei Konsultacinės vaikų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento narys. Jo veikla buvo orientuota į vaikus, rūpinimąsi jų teisėmis, tai ir didžiulės pastangos ieškoti sprendimų, jog tos teisės būtų garantuotos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

V. Auryla buvo tikras dzūkas, tą akcentuodavo, visad mielai dalyvaudavo kraštiečių bendruomeniškoje veikloje. Tarp įdomių eksponatų ir „Vilniaus dzūkų pulkucio“ pažymėjimas, išduotas V. Aurylai. Nuotraukos, kuriose V. Auryla įamžintas su šeima, literatūros tyrėjais, rašytojais, kolegomis iš Vilniaus pedagoginio instituto, studentais, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojais (V. Auryla apie septynerius metus dirbo Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausiuoju bibliotekininku).

Parodą rengė Deimantė Žukauskienė, dailininkas Jokūbas Zovė.

Trumpai apie ekspoziciją

Data

spalio 16 d. – lapkričio 25 d.

Laikas

pirmadieniais – penktadieniais 10–19 val.
šeštadieniais 10–18 val.

Vieta

Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“