Pradžioje buvo metalas ir to metalo buvo pernelyg daug, kad atsiskaityti būtų patogu. Apie XI a. Kinijoje atsirado pirmieji popieriniai pinigai. Kiniją aplankę europiečiai tik iš dalies naudojosi šiuo išradimu: Europoje vyravo rašytiniai privačių įmonių pasižadėjimai išmokėti nurodytą sumą. 1661 m. Švedijoje pasirodė pirmieji Europos popieriniai pinigai. 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo metu išleisti pirmieji Lenkijos ir Lietuvos popieriniai pinigai. XIX a. popieriniai pinigai išplito ir tapo patogia atsiskaitymo priemone.
Su patogumu atsirado ir bėdos. Pirmoji buvo infliacija. Trūkstant popieriaus, buvo perspausdinami seni banknotai arba leidžiami į apyvartą vienpusiai. XX a. infliacijos rekordininkai – Vengrijos 1946 m. 100 kvintilijonų (1020) pengo banknotas ir Zimbabvės 100 trilijonų (1014) Zimbabvės dolerių banknotas.
Vykstant konfliktams, popierinius pinigus leido konfliktuojančios pusės: pinigai naudoti okupacijoms finansuoti, propagandai skleisti, priešo ekonomikai smukdyti. Esant sunkiai ekonominiai padėčiai leisti regioniniai pinigai ir pinigų surogatai. Tad ne vien tik auksas valdo mus – nori pasakyti šios parodos rengėjai. Tai sėkmingai daro ir popieriniai pinigai. Dabar jie nebėra pažadas sumokėti nurodytą aukso kiekį: popierinių pinigų „auksas“ – jų teikiamas pažinimo džiaugsmas.
Parodoje skleidžiama popierinių pinigų istorija, iliustruota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomais pinigais ir jų pakaitalais.
Parodą apžiūrėti galima gegužės 6 d. – birželio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (V a.).