Paroda „Herbarium librorum: augalai bibliotekoje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą „Herbarium Librorum: augalai bibliotekoje“, kviečiančią atrasti augalų pasaulį ne tik kaip gamtos dalį, bet ir kaip kultūros, meno ir mokslo įkvėpimo šaltinį.

Augalai nuo seno formavo mūsų istoriją, mokslą ir kasdienybę. Jie įkvėpė menininkus, buvo tyrinėjami mokslininkų, tapo estetiniais simboliais ir praktiniais kasdienio gyvenimo elementais. Šioje parodoje augalai atsiskleidžia įvairiais pavidalais: nuo kruopščiai sudarytų herbariumų – džiovintų augalų rinkinių, naudojamų mokslo tikslais, iki piešinių ir tekstų, perteikiančių jų estetinę ir kultūrinę reikšmę.

Parodos pagrindą sudaro džiovinti augalų pavyzdžiai ir meninės jų interpretacijos – piešiniai, kurie nuo seno tarnavo kaip tikslūs botaniniai dokumentai. Greta pristatomos svarbių Lietuvos mokslo ir kultūros istorijai asmenybių – Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761–1847) ir Jurgio Pabrėžos (1771–1849) botanikos knygos, liudijančios Lietuvos floros pažinimo ištakas. Šie mokslininkai ne tik tyrinėjo ir sistemino augalų pasaulį, bet ir padėjo pamatus terminologijai, kuri formavo gamtos mokslų raidą Lietuvoje. Jų darbai – tai ir mokslinės istorijos šaltiniai, ir durys į XIX a. gamtos pažinimo tradicijas.

Paroda taip pat kviečia pažvelgti į istorinius sodus, tokius kaip garsusis Zalesės dvaro sodas. Dvarų kultūrai skirti dokumentai, augalų sąrašai ir aprašymai atskleidžia, kaip augalai buvo naudojami reprezentatyvių erdvių kūrimui, kokia buvo jų įvairovė ir kokią simbolinę prasmę jie turėjo. Šios ekspozicijos dalis leidžia rekonstruoti kraštovaizdžio tradicijas ir įvertinti augalų vietą istoriniuose dvaruose.

Medis parodoje pristatomas kaip universalus tradicijų ir ryšių simbolis. Genealogijos tradicijoje medis tampa šeimos istorijos metafora – nuo šaknų, simbolizuojančių protėvius, iki šakų, atspindinčių kartų plėtrą ir palikuonis. Ši augalo ir žmogaus sąsaja parodo, kaip natūralūs elementai tapo sudėtingų žmonių santykių vaizdavimo būdu.

Nepamirštame ir džiovintų augalų meno: šventiniai atvirukai su augalų motyvais pasakoja, kaip augalai buvo naudojami ne tik moksliniams tikslams, bet ir tradicijoms puoselėti. Džiovintos gėlės ir lapeliai dažnai tapdavo originalia puošmena, perteikiančia simbolines reikšmes ar asmeninius jausmus.

Ši paroda atskleidžia, kaip augalai peržengia estetikos ribas. Jie tampa mokslinio pažinimo objektais, istorinių kraštovaizdžių liudininkais, šeimos ryšių simboliais ir šventinių tradicijų dalimi. Herbariumai, botanikos leidiniai ir jų meninės interpretacijos leidžia pažinti augalus kaip gyvąją praeities atmintį, kurioje gamta, menas ir mokslas susilieja į darnią visumą.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti parodą Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykloje (V a.) nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. sausio 11 d. skaityklos darbo metu: pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–18 val.

Parodą rengė Justyna Sadovska, Agnė Suchodolskytė, Milda Kvizikevičiūtė

Dailininkas Jokūbas Zovė

Trumpai apie renginį

Data

gruodžio 9–2025 m. sausio 11 d.

Laikas

pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val.
šeštadieniais 10–18 val.

Vieta

Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“