<...> staiga iš dangaus ėmė kristi žvaigždės ir virsti blizgančiais taleriais.
Brolių Grimų pasaka „Žvaigždiniai taleriai“
Mokslas, kolekcionavimas, neišvengiamų mokesčių liudijimas ir mūsų kasdienybė – taip galime apibūdinti numizmatiką. Sausai: pagalbinė istorijos mokslo šaka; monetų kolekcionavimas (terminas nuo 1729 m.), didžiuosiuose muziejuose – numizmatikos skyriai. Kartais numizmatikai priskiriama, kartais atskiromis mokslo šakomis laikoma egzonumija (monetų pavidalo atsiskaitymo ženklų tyrimas), bonistika (popierinių pinigų tyrimas), skripofilija (vertybinių popierių tyrimas).
Numizmatiką ir numizmatus globoja Eligijus (Elua) – šventasis, Prancūzijos karaliaus juvelyras, atsakingas už kalyklą, stebukladarys ir geradarys. Gruodžio 1 diena laikoma numizmatų švente.
Numizmatikos šaltiniai – ne tik monetos ir popieriniai pinigai, bet ir dokumentai, kuriuose būna užfiksuota vertinga informacija. Testamentuose, mokesčių kvituose, bylose, pirkimo–pardavimo sutartyse išsaugoti to meto pinigų pavadinimai, jų kursai.
Auksas, kaip sakoma, ir pelenuose žiba. Dokumentuose žibės varis, sidabras, auksas; visaverčiai ir infliaciniai, lenkiški ir rusiški pinigai, kaldinti įvairių valdovų. Ne, auksas mūsų nevaldo: kaip bizantinėje dailėje jis tampa dangiškąja šviesa, o sidabras – kaip pasakoje – taleriais. Šviesa ir žvaigždės apšviečia istorijos sutemas, o toje šviesoje galbūt pastebėsime ir šventąjį Eligijų.
Tad leiskimės į kelionę po platų ir įdomų numizmatikos pasaulį. Pinigai nori būti pažinti. Dokumentai nori būti perskaityti ir suvokti.
SVARBU! Nuo rugsėjo 13 d. Nacionalinės bibliotekos parodose galima dalyvauti tik turint galimybių pasą. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į parodas neįleidžiami. Lankytojams rekomenduojama dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atsiprašome už nepatogumus.