Vaikų piešinių paroda „Kelionė laiku – atgimusi Vilniaus istorija“

Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią, Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose, – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnanti pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai.

Siaurose senamiesčio gatvėse susitikę skirtingų epochų veikėjai, raudonų čerpių stogus bei auksines smailes gožiantys dangoraižiai ir futuristiniai statiniai – tokias kelionės laiku interpretacijas pateikė konkurso dalyviai. Nesunkiai pajaučiama, koks skirtingas autorių santykis su jų vaizduojamu miestu. Piešiniuose, kur į pirmąjį planą iškeliami valstybingumo simboliai, juos kūrusios istorinės asmenybės, Vilnius yra valstybės sostinė, jos širdis. Kituose darbuose jaučiamas asmeniškesnis santykis su miesto erdvėmis. Vilnius juose jaukus, lengvai atpažįstamas ir be architektūrinių suflerių arba pastarieji taip transformuoti, kad juos identifikuoti pavyksta tik pasitelkus vaizdinę atmintį. Būtina paminėti ir ne viename darbe pasirinktą baugaus, makabriško miesto įvaizdį. Toks įspūdis kuriamas atvaizduojant skaudžias Vilniaus istorijos atkarpas arba priešingai – išlaisvinant vaizduotę, kai Vilnius įgauna personifikuotą, sudemonintą ir gaivališką, itin „gavelišką“ veidą. Dalyje piešinių lengvai atpažįstamos dailės istorijos pamokos – darbai sukurti remiantis skirtingais tapybos stiliais – simbolizmu, siurrealizmu, postimpresionizmu. Pasitaiko ir šiuolaikinės kultūros citatų, pavyzdžiui, nuo tinkuoto pastatų fasadų bei tvorų mūro išsilaisvinęs gatvės menas, vadinamasis Banksio piešimo stilius. Išskirtiniai, sudėtingomis technikomis, itin kruopščiai atlikti bei įdomiausio siužeto darbai išrinkti savo grupių nugalėtojais.

Nacionaliniame mokinių piešinių konkurse „Kelionė laiku – atgimusi Vilniaus istorija“ iš 223 pateiktų darbų atrinkta 16 laureatų. Jie bus apdovanoti diplomais ir atminimo dovanomis. Piešiniai vertinti trijose amžiaus grupėse: nuo 7 iki 10, nuo 11 iki 14, nuo 15 iki 18 metų. Vertinimo komisija parodai atrinko 60 darbų kolekciją. Konkursą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Dailės mokytojų asociacija.

Dr. Indrė Užuotaitė – Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros lektorė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė

Lietuvos moksleivių piešinių parodą kviečiame apžiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse (I a.) lapkričio 5–30 d.

Trumpai apie parodą

Data

lapkričio 5–30 d.

Laikas

Nacionalinės bibliotekos darbo laiku

Vieta

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvės, I a.

Organizatorius

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“