Labdarybė, filantropija gyvuoja jau tūkstančius metų ir yra žinoma įvairiose kultūrose bei religijose. Laikui bėgant, filantropija evoliucionavo, peržengdama tik momentinį pagalbos stokojančiajam aktą, orientuodamasi į ilgalaikius socialinę gerovę lemiančius pokyčius. Šiuolaikinės filantropijos samprata yra plati ir daugialypė. Vienu metu koegzistuoja ne tik religiniais imperatyvais, altruizmu grindžiama dalijimosi savo laiku, talentu ar turtu samprata, bet ir racionalių ar net egoistinių motyvų sąlygojama filantropija. Rašytiniai šaltiniai liudija labdarybės pavyzdžius iš XV–XVI a. Lietuvos, kai katalikų ir kitos religinės brolijos, amatininkų cechai šelpė, gydė nuskurdusius, nelaimės ištiktus savo narius, rengė jų laidotuves. Vėlesniais amžiais prie parapijų bažnyčių pradėtos kurti beturčių, elgetų, paliegėlių prieglaudos. XIX a. Lietuvos teritorijoje ėmė veikti labdaros draugijos. Privačios draugijos, globojamos katalikų kunigų ir kitų konfesijų dvasininkų, tautinių bendruomenių labdarybės lauke dominavo ir Vasario 16-osios Lietuvoje. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, labdaringa veikla buvo uždrausta ir lietuviška filantropijos tradicija galėjo plėtotis tik diasporoje. XX a. 10-ajame dešimtmetyje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, smukus socialinių paslaugų prieinamumui ir kokybei, itin svarbi buvo išeivijos ir tarptautinių fondų teikiama pagalba. Lietuvos visuomenė pamažu vaduojasi iš paternalistinių nuostatų, vis dažniau reiškiasi privati bendrojo gėrio, pokyčių Lietuvoje ir pasaulyje siekianti iniciatyva. Puikus to pavyzdys yra įvairialypė pagalba, teikiama Rusijos agresiją išgyvenančiai Ukrainai.
Nūdienos situacijos fone Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, bendradarbiaudamas su Kazickų šeimos fondu bei „Lietuvos Caritu“, kviečia tyrėjus ir filantropijos praktikus į mokslinę konferenciją „Dosnumo anatomija: filantropijos tradicija Lietuvoje ir diasporoje“, kurioje bus dalinamasi tyrimų rezultatais bei praktine patirtimi. Konferencija tęs nuo 2017 m. besiformuojančią Adolfo Damušio politinių studijų dienų tradiciją, skirtą mokslininko, išradėjo, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, aktyvaus visuomenininko Adolfo Damušio ir jo bičiulių atminimui aktualizuoti.
Renginys vyks dvi dienas.
Renginio dalyvius sveikins Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai Ingrida Veliutė, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos narė Gintė Damušytė, Kazickų šeimos fondo Vilniaus biuro generalinė direktorė Agnė Vertelkaitė, „Lietuvos Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Pirmąją dieną (birželio 22 d.) gausus būrys tyrėjų ir praktikų kalbės apie filantropijos ir mecenatystės raišką šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje bei lietuvių išeivijoje. Pranešimus skaitys Mecenavimo tarybos pirmininkė Ieva Skaržinskaitė, „Lietuvos Carito“ tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas, „Mariaus Jakulio Jason“ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Dainius Genys ir Dalia Kuizinienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjos Larisa Lempertienė ir Ilona Strumickienė, kelioms institucijoms atstovaujantys mokslininkai Dainius Vaitiekūnas, Remigijus Misiūnas, Juozas Skirius. Džiugu, kad renginyje dalyvaus Ženevos universitete, Ženevos filantropijos centre dirbanti mokslininkė Giedrė Lideikytė-Huber ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto atstovas Gediminas Karoblis.
Akademinę konferencijos dalį užbaigs diskusija „Dėkingumas ir empatija šiuolaikinėje visuomenėje“. Savo įžvalgomis dalinsis Boguslavas Gruževskis (Lietuvos socialinių tyrimų centras), Marija Bunkaitė („Orūs namai“), Jonas Ohmanas („Mėlyna ir geltona“), Dusetų kultūros fondo atstovas.
Tiesioginės transliacijos nuoroda.
Antrąją renginio dieną vyks praktinis seminaras „Taip ir ne: sėkmingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo su labdaros ir paramos fondais paslaptys“, kurio tikslas – atkreipti kultūros, mokslo, meno, diasporos organizacijų ir NVO dėmesį, kad greta valstybės finansuojamų fondų egzistuoja ir kiti paramos šaltiniai, kaip antai šeimų, bendruomeniniai ir korporatyviniai fondai. Bendravimo ir bendradarbiavimo su jais ypatybėmis dalinsis Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro generalinė direktorė Neila Baumilienė, Lietuvių katalikų religinės šalpos vykdomoji direktorė Jūratė Žukauskienė, Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis, UAB „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto Vykdantysis direktorius Vaidotas Ilgius.
Norinčiuosius dalyvauti praktiniame seminare kviečiame registruotis.
Praktiniame seminare taip pat galima dalyvauti virtualiai. Registracija į virtualų renginį.
Rengiantis konferencijai, buvo nufilmuoti ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale bus parodyti pokalbiai apie filantropiją su Jūrate Kazickaite (Kazickų šeimos fondo prezidentė), Ginte Damušyte (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos narė) ir Deimante Bukeikaite („Lietuvos Carito“ generalinė sekretorė).
Konferencijos organizatoriai:
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras;
Kazickų šeimos fondas;
„Lietuvos Caritas“.
Kontaktinis asmuo: Ilona Strumickienė, +37061594220,
Kviečiame susipažinti su detalia konferencijos programa.