Kaip atrasti gerų ir įdomių knygų, kai jų tiek daug, kad išties lengva pasiklysti bibliotekos labirintuose? Kiekvieną mėnesį mūsų svetainėje bei feisbuko paskyroje rasite knygų rekomendacijas tam tikra tema ikimokyklinukams, pradinukams, jaunesniesiems ar vyresniesiems paaugliams. Siūlysime naujų ir senų knygų, prozos ir poezijos, lietuvių ir užsienio autorių.
Birželio mėnesio tema – atostogos.
Kristen Boie „Vasara Somerbyje“
„Štai dabar, šią akimirką, čia yra vasaros laimė."
Dvylikametei Martai ir jos broliukams Mačiui ir Mikeliui tenka praleisti atostogas pas močiutę kaime. O ši močiutė mažumėlę keista: gyvena viena atokiame name, pardavinėja namines uogienes, neturi telefono ir juolab interneto. Bet užtat turi vištų, irklinę valtį ir šautuvą, kuriuo išvaiko neprašytus svečius.
Kas galėjo pagalvoti – būti pas šitą močiutę labai smagu. Ir kaip tik tada visai vasariškai laimei kyla pavojus! Visiems teks suremti pečius – nes tai ir yra svarbiausia gyvenime.
Kirsten Boie labai šiltai ir jautriai pasakoja apie išties svarbius dalykus, kurie jaudina mus visus.
Vaikams nuo 10 m. 288 p. Iš vokiečių. vertė Indrė Dalia Klimkaitė. Išleido „Alma littera“.
Marianne Kaurin „(Ne)tikros atostogos
Melas norint pritapti – tai pagrindinė „(Ne)tikrų atostogų" tema. Juk turbūt visi svajoja apie atostogas egzotiškame paplūdimyje ar prie baseino prabangiame viešbutyje. Noras neatsilikti ir nepasirodyti prastesnei nei bendraklasiai privertė šeštokę Iną pameluoti, kad išvyksta atostogauti į šiltus kraštus. Tačiau iki jų Inai toli kaip iki mėnulio – jos mama neturi pinigų jokioms atostogoms. Melo burbulas vis auga, Ina bendraklasėms rašo melagingas žinutes ir publikuoja suklastotas nuotraukas, nors dėl to jaučiasi siaubingai. Atrodo, kad visos atostogos praeis slepiantis tvankiame kambaryje, kol į jos langą barkšteli naujojo kaimyno paleistas akmenukas. Galbūt šilti kraštai ir svajonių atostogos yra kur kas arčiau, nei atrodo?
Vaikams nuo 10 m. 120 p. Iš norvegų k. vertė Auksė Beatričė Katarskytė. Išleido „Debesų ganyklos“.
Gendrutis Morkūnas „Vasara su katšuniu“
Tad kokia ta tikroji tiesa apie Katšunį?
Ji tokia. Katšunis panašus ir į šunį, ir į katę. Jo akys keičia spalvą, o kailiuku gali bėgioti įvairiaspalvės bangos. Moka būti nepastebimas, tačiau kartais, būdamas su juo, nematai ir negirdi nieko daugiau, tik jį. Šiek tiek kalba, bet dar daugiau pasako kažkokiu kitu būdu, be žodžių. Mėgsta šiltą pieną, ir tas pienas kiekvieną kartą kvepia vis kitaip.
Vos nepamiršau. Tie, kurie pamanys, kad Katšunis panašus į švelnų kačiuką ar mėlynakį šuniuką, labai apsiriks. Kai Katšunis kuo nors nepatenkintas, jo akys mėto violetinius žaibus, o kailis pasidaro panašus į kaktusą, kuris tarsi policijos mašinos švyturėlis žaižaruoja mėlyna ir raudona spalva. Tada Katšunio gali išsigąsti net televizijos bokštas.
Tai beveik ir viskas, ką žinau apie Katšunį. Tiesa, dar atrodo, kad jis ateina tada, kai kam nors labai labai labai labai labai bloga.
Gendrutis Morkūnas
Vaikams ir paaugliams nuo 10 m. 232 p. Išleido Bernardinai.lt
Knygas rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus specialistai.