Šiaurės gamta vaikų literatūroje

Lapkričio 14–20 d. Lietuvos bibliotekose, mokyklose, ikimokyklinio ugdymo ir kitose kultūros ir švietimo įstaigose tradiciškai vyksta Šiaurės šalių literatūros savaitė. Per šią teminę savaitę jauniesiems skaitytojams pristatomi Šiaurės šalių autoriai ir jų kūryba. Šiemetinė tema – gamta Šiaurėje. Meilė ir pagarba gamtai yra tvirta mūsų kultūros tradicija, užima svarbią vietą Šiaurės šalių literatūros ir pasakojimų papročiuose. Šiaurietiška gamta mus ne tik sieja, bet ir byloja apie įvairovę ir turtingumą atšiauriame Žemės lopinėlyje.

Nacionalinės bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros specialistai rekomenduoja knygas, kurios tiks tiek jauniesiems skaitytojams, tiek vyresniems. Šiose Šiaurės šalių autorių knygose vaizduojama gamta, tikros ir išgalvotos būtybės. Kviečiame susipažinti su sąrašu ir išsirinkti skaitinį.

Visą likusį lapkričio mėnesį šias knygas taip pat galėsite pavartyti ir išsirinkti Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje parengtoje ekspozicijoje.

Jaunesniesiems skaitytojams

Ulf Stark. „Briedis karalius“

Briedis, kuris mano nesąs tinkamas būti miško karaliumi. Ir kiaulė, kuri nori būti ne naminė, o laukinė ir laisva kaip šernas. Jie – pagrindiniai šios knygos istorijų veikėjai. Briedis galvoja, kad tikras karalius visada viską turi žinoti geriausiai. Kiaulė mano, kad gyventi už kiaulidės tvoros yra geriau. Bet kas nutinka, kai svajonės išsipildo? Sužinosite perskaitę šią švedų rašytojo Ulfo Starko knygelę.

Edgar Valter. „Puokiai“

1994 m. estų rašytojas Edgaras Valteris, būdamas 65 metų, stengėsi kuo daugiau būti gryname ore, toliau nuo miesto šurmulio. Ir čia jam pavyko parašyti pirmą savo knygą „Pokuraamat“ („Puokiai“) ir sukurti jai iliustracijas. Joje pasakojama apie nepaprastus laukų ir miškų gyventojus, labai panašius į žmogiukus, apsigaubusius žemę siekiančiais sausų žolių apsiaustais. Juos rašytojas sugalvojo ilgai stebeilijęs į miško pelkynėse, šalia kurių gyveno paskutiniais gyvenimo metais, kyšančius žolių kuokštus. Vėliau tie patys veikėjai pavaizduoti dar keliose knygose. Už jas autorius gavo įvairių apdovanojimų.

Knygos apie Puokius pagrindinis motyvas – žmogaus ir gamtos ryšys, artumas.

Sven Norquist. „Petsonas stovyklauja“

Nutrūktgalvis katinas Findusas, užsilipęs ant didelės žalios dešros, nudarda žemyn palėpės laiptais. Tai ne šiaip kokia pasenusi dešra, o tikrų tikriausias medžiaginis namas – PALAPINĖ! Palapinės kvepia NUOTYKIAIS, todėl dėdulė Petsonas ir Findusas išsiruošia stovyklauti. O kam keliauti toli? Savame sode gali būti taip pat smagu kaip ir kalnuose! Ir visai nesvarbu, kad naktį palapinėje truputį baisu, o kaimynai gali pamanyti, kad esi kuoktelėjęs. Svarbiau išbandyti naują žvejybos išradimą. Juk netoliese esančiame ežere knibžda galybė ešerių ir klastingai plaukioja didžiausia pasaulyje lydeka. Ar pavyks Petsonui ją pagauti? O galbūt lydeka pati pasibels į dėdulės duris?

Hans Cristian Andersen. „Lakštingala“

„Lakštingala“ – tai puikus danų rašytojo pasakojimas apie niekuo neišsiskiriantį paukštelį, gyvenantį kinų imperatoriaus sode. Nuostabus lakštingalos čiulbėjimas ne tik suteikdavo džiaugsmą klausytojams, bet ir padėjo sunkiai sergančiam imperatoriui pasveikti.

Kinijos imperatorius, gyvenantis netoli Mėlynosios jūros, niekada negirdėjo lakštingalos giesmės. Tačiau visose knygose, kurias tik jis paimdavo, rašė: „Lakštingala pats gražiausias sutvėrimas mūsų karalystėje.

Jujja Wieslander, Sven Nordqvist. „Mamulė Mū laipioja po medžius“

Istorijas apie Mamulę Mū ir Varną sugalvojo švedų rašytoja Jujja Wieslander su savo vyru Tomu (o kurti juos paskatino jų pačių vaikai). Šioje knygelėje – net dešimt šmaikščių istorijų apie naivią, nuoširdžią ir pašėlusią karvutę, kuri laipioja po medžius, supasi sūpynėmis, važinėja dviračiu, žaidžia karvių zoologijos sodą ir į visus šiuos nuotykius įtraukia geriausią draugę Varną! Knygelę lengva skaityti, o tiems, kurie dar to nemoka, turėtų būti smalsu klausytis ir smagu žiūrėti, nes pasakas iliustravo garsusis Svenas Nordkvistas, lietuvių skaitytojams jau pažįstamas iš knygų apie dėdulę Petsoną. Knyga šmaikšti, linksma, talentingai išversta. Ją lengva skaityti, o tiems, kurie dar to nemoka, turėtų būti smagu klausytis.

Anna Sakse. „Pasakos apie gėles“

Nuostabios latvių rašytojos ir žurnalistės Annos Saksės literatūrinės „Pasakos apie gėles“ lietuviškai buvo publikuotos net tris kartus. Skaitytojai nesiliauja žavėjęsi šių pasakų grožiu, čia vaizduojamų gėlių gyvenimo istorijomis, teigiančiomis amžinąsias vertybes – gėrį, meilę, pasiaukojimą, taurią dvasią ir kilnią širdį.

Nuostabios pasakos apie gražuolę Erškėtrožę ir padaužą Ryto Vėją, apie Saulės dukrą Saulėgrąžą, pamilusią Žemės Sūnų, apie pasiaukojimo stebuklą dovanojusias Leliją, Pinaviją, Magnoliją.

Gėlių gyvenimo istorijos panašios į žmonių – linksmos ir liūdnos, laimingos ir tragiškos. O ir pačios gėlės, kaip ir žmonės, būna kupinos gėrio ir švelnumo, tauriausių jausmų, tačiau tarp jų pasitaiko ir savimylų, pasipūtėlių, pikčiurnų, sausuolių ir netgi klastūnių…

Riitta Jalonen. „Mergaitė ir kuosų medis“

Knyga „Mergaitė ir kuosų medis“ jautriai vaizduoja kritinį vaiko gyvenimo momentą, neišvengiamus poyčius po tėčio mirties. Mažos mergaitės jausmai ir mintys, pateikiamos per vidinį monologą, sukuria subtilų pasakojimą: stovėdama po dideliais geležinkelio stoties medžiais ir laukdama, kol mama nupirks traukinio bilietus į naują gyvenamąją vietą, mergaitė mąsto apie savo gyvenimo įvykius. Kai kuosos staiga pakyla į orą ir dingsta iš akiračio, mergaitė suvokia, kaip jaučiasi medžiai. Prieš akis jai iškyla prisiminimai apie tėtį.

Knyga buvo įvertinta 2004 metų Finlandia Junior premija – vienu iš reikšmingiausių nacionalinių Suomijos vaikų literatūros apdovanojimų.

Vyresniesiems skaitytojams 

Selma Lagerlöf. „Stebuklingosios Nilso kelionės“

Pietų Švedijoje, neturtingo valstiečio šeimoje, augo sūnus, vardu Nilsas. Jis buvo tinginys, tačiau puikiai mokėjo tris darbus: miegoti, valgyti ir daryti eibes. Padauža pramogaudavo, kamuodamas vienkiemio gyvulius ir paukščius, ir buvo tėvams didžiausias širdies skausmas. Vieną pavasario sekmadienį, tėvams išėjus į bažnyčią, Nilsas kambaryje sugavo nykštuką ir ėmė iš jo tyčiotis. Įširdęs nykštukas pavertė berniuką neūžauga sulig pirštu. Nilsas ne juokais išsigando. Netrukus paaiškėjo, kad atvirsti į žmogų ne taip paprasta... O tikrieji nuotykiai prasideda tada, kai Nilsas netikėtai atsiduria laukinių žąsų pulke, skrendančiame namo į šiaurę. Drauge su žąsimis berniukas iškeliauja į Lapiją. Pakeliui jis sutinka daug įvairių paukščių, žvėrių ir žmonių, patiria baisių, juokingų, gražių, bet visada įdomių nuotykių. O tie nuotykiai stebuklingi: po kiekvieno Nilsas šiek tiek pasikeičia. Keliaudamas per Švediją, beširdis vaikėzas sužino, kas yra draugystė, meilė, pareiga ir pasiaukojimas. Nykštukas sutinka jį atkerėti, bet su sąlyga. Labai baisia. Kokia – sužinosi, perskaitęs šią švedų rašytojos Selmos Lagerlöf knygą.

Tuvė Janson. „Tėtis ir jūra“

Tai žymios suomių rašytojos Tuvės Janson apysaka apie šaunią trolių šeimynėlę, išvykusią prisijaukinti salos. Tai knyga vaikams, paaugliams, suaugusiems ir pagyvenusiems. Bet tik tiems, kurie linkę pastebėti keistus dalykus, kurie linkę nujausti. Tiems, kurie vaikystėje mėgo atsitverti kokia antklode kambario kamputį ir ten tūnoti sau, mėgautis vienatve.

Astrid Lindgren. „Mes Varnų saloje“

„Mes Varnų saloje“ – linksma, romantiška, kartais iki ašarų juokinga švedų Astridos Lindgren knyga apie tai, kaip gausi Melkersonų šeima išplaukia į Varnų salą praleisti vasaros atostogų, bet, pakerėta jūros pakrančių grožio, gamtos, saloje sutiktų draugų, nusprendžia čia praleisti daugiau laiko. Padaužiški nuotykiai, nesibaigiančios maudynės, iškylos valtimis, linksmi pokštai su gyvūnais, kurių pasakojime tikrai netrūksta, nepaliks abejingų bet kokio amžiaus rašytojos talento gerbėjų.

„Mes Varnų saloje“ – didelio dėmesio sulaukęs Astridos Lindgren literatūrinis šedevras, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje, iliustruotas klasikinėmis Ilunos Vikland iliustracijomis.

Andri Snær Magnason. „Mėlynosios planetos istorija“

Mėlynoji planeta buvo labai ypatinga: joje gyveno tik vaikai. Žinoma, ten dar buvo žvėrelių ir augalų, bet visur, kur tik pažvelgsi, bėgiojo tik įvairiausio dydžio ir formų vaikai: ir maži, ir dideli, ir stori, ir ploni, o kai kurie netgi tokie keisti, kaip ir tas keistuolis, kurį pamatai pasižiūrėjęs į veidrodį.

Kadangi planetoje nebuvo nė vieno suaugusiojo, vaikai buvo visiškai laisvi. Niekas jiems nenurodinėjo, ką jie turi daryti. Joje dėjosi tokia nesuskaičiuojama gausybė keistenybių ir nuotykių, kad joks suaugęs žmogus nebūtų galėjęs joje gyventi nežildamas ir nedžiūdamas iš streso ir rūpesčių.

Andri Snær Magnason. „Laiko skrynia“

Knygos „Laiko skrynia“ veikėjai gyvena neįsivaizduojamai sunkiais laikais. To neleidžia pamiršti visais informacijos kanalais be perstojo transliuojama žinia: dabar yra LABAI BLOGAI, o kada bus geriau – nežinia. Nenorėdami girdėti blogų naujienų, žmonės užsidaro naujausiuose technologijos išradimuose – laiko dėžėse, kad sulauktų geresnių laikų.

„Laiko skrynioje“ plėtojamos dvi siužeto linijos: į siaubingą dabarties pasaulį įterpiami mitiniai pasakojimai, kurie veikėjams turi padėti išsiaiškinti, kas yra blogai dabar ir ką reikia daryti, kad pasaulis pasikeistų.

Knygos „Laiko skrynia“ siunčiama žinia paprasta ir aktuali: jei nespręsite problemų, neprisiimsite atsakomybės už savo veiksmus, gyvensite nuolat pasislėpę nuo tikrojo pasaulio – geresni laikai gali ir neateiti. Nors pagrindiniai knygos veikėjai yra jaunieji paaugliai, istorija – universali, tinkama ir suaugusiesiems.

„Laiko skrynia“ – nuostabi alegorinė pasaka apie globalinius iššūkius, su kuriais mes susiduriame, čia taip pat labai įdomi ir ryški gamtos linija. Autoriui rūpi gamtosaugos, klimato atšilimo klausimai, kuriuos jis kelia ne tik šioje, bet ir kitose savo knygose vaikams.

Maria Gripe. „Vabalas skrenda temstant“

Šioje švedų rašytojos Marijos knygoje – nepaprasta Anikos, Juno ir Davido istorija. Vieną vakarą išsiruošę pasivaikščioti jie užklysta į seniausią kaimo sodybą – Selanderių namus. Nuo pat pirmųjų akimirkų aišku, kad šių namų istorija ir viskas, kas su jais susiję, apipinta paslapčių ir mistikos. Tą patvirtina nugirstas mįslingas ponios Joranson pokalbis, paslaptingo žmogaus šešėlis ir Juno padarytas įrašas, kuriame girdėti keisti šnabždesiai.

Šiurpą kelia ir tai, kad Davidas praėjusią naktį sapnavo einąs per šią sodybą... O kiek dar paslapčių atskleis vaikai, sutikę prižiūrėti sodybą, kol ponia Joranson išvykusi?

Kokia istorija nutiko šiame name XVIII amžiuje? Ką slepia „Vasaros kambarys“ ir kodėl savininkams tokios svarbios šių namų gėlės?

Knygas rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus specialistai.