1-asis metų numeris pasirodo Tarptautinės vaikų knygos dienos išvakarėse. Kiekvienais metais „Rubinaitis“ spausdina vis kitos šalies rašytojo kreipimąsi į pasaulio skaitytojus ir dailininko sukurtą plakatą, skirtą šiai dienai paminėti. Šiemet ši garbė teko Graikijos atstovams: keipimąsi parašė Vagelis Iliopoulos, plakatą sukūrė Photini Stephanidi.
Šiame numeryje tradiciškai publikuojamos trys apžvalgos praėjusių metų vaikų ir paauglių knygų derliui įvertinti. Asta Plechavičiūtė apžvelgia lietuvių autorių literatūrines pasakas („(Ne)dingusių pasakų byla“). Išnagrinėjusi krūvelę pasakų knygų, autorė priėjo prie išvados, kad „knygai atsirasti reikia laiko, todėl šių dienų veidrodžiu jos taps dar negreitai. Tik iš nulinkusio katino ūso, krentančio tulpės žiedlapio ar dar kokios nors subtilios užuominos suprasime, kad šie laikai mums visiems buvo nelengvi.“ Rubriką tęsia Antano Šimkaus publikacija apie poezijos knygas „Keletas pastabų: vietoj 2022 m. poezijos knygų vaikams apžvalgos“. Šią rubriką baigia Kristinos Vaisvalavičienės negrožinių knygų apžvalga „Platėjantys pažinimo akiračiai“ – autorė džiaugiasi „lietuvių autorių, dailininkų išradingumu, nuoširdžiu troškimu perduoti jaunajai Lietuvos kartai meilę gamtai, pagarbą pasaulio įvairovei ir parodyti, jog mūsų šalis, mūsų mokslininkų ir menininkų pasiekimai, mūsų kalba yra tokia pati vertinga tos įvairovės dalis“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Dzūkijos (Dainavos) metais, todėl nemažai 1-ojo numerio straipsnių skirta šiam kraštui ir jo žmonėms. Dviejose rubrikose – „Sukaktys“ ir „Supažindiname“ – prisimenamas vienas iš garsiausių Dzūkijos vaikų poetų Anzelmas Matutis, kurio šimto metų jubiliejų šiemet minime. Kęstutis Urba straipsnyje „Ne tik eilėraščių meistras“ atkreipia skaitytojų dėmesį į poeto eiliuotas pasakas, Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojas Giedrius Bernatavičius kviečia apsilankyti Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje.
„Straipsnių“ skiltyje Domininkas Burba klausia „Kas parašė knygą „Murziuko dienoraštis“?“ ir bando išsiaiškinti kūrinio autorystę. Džiuljeta Maskuliūnienė primena, kad pirmoji Geriausios metų vaikų knygos premija buvo įteikta Bitei Vilimaitei (rubrika „Nuotraukos pasakoja“), o „Retro“ skiltyje Reda Tamulienė rašo apie Valkininkų „Pušelės“ sanatorijos freską ir jos likimą.
Lituanistę Rasą Škimelienę, kilusią iš Dzūkijos, rubrikoje „Mano vaikystės skaitymai“ kalbina Urtė Šulskienė. Skiltis „Daug skaitau“ pristato dar vieną pokalbį – moksleivį iš Ukmergės Kristijoną Baką šnekina bibliotekininkė Jolanta Žvirblytė.
Stažuotės Estijos literatūros centre įspūdžiais ir patirtimi dalijasi Laimutė Adomavičienė. Ji pasakoja apie šios įstaigos biblioteką, Edgaro Valterio galeriją, estų vaikų literatūros muziejų ir kitus padalinius.
Keturių knygų recenzijos publikuojamos rubrikoje „Atidžiu žvilgsniu“. Eglė Baliutavičiūtė analizuoja Justino Žilinsko parašytą ir Ūlos Šveikauskaitės iliustruotą istorinį nuotykinį romaną „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“, Daina Opolskaitė – Donnos Barbos Higueros knygą „Paskutinė istorijų pasakotoja“, Dalia Karatajienė – Leos Goldberg eiliuotą pasaką „Nuomojamas butas“ ir Regina Kvašytė – Rasos Bugavičutės-Pēcės kūrinį „Berniukas, kuris matė tamsoje“.
„Rubinaitis“ dėkoja ištikimai partnerei Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, iš dalies parėmusiam projektą „Skaityti – tai atrasti“.
Skaityti galima čia.