Konferencija „Vaikų literatūra kaip pažinimas“

Lapkričio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Vaikų literatūra kaip pažinimas“, sukvietusi Lietuvos ir užsienio vaikų ir literatūros specialistus, bibliotekininkus, pedagogus ir edukatorius diskutuoti apie vaikų literatūrą kaip būdą pažinti. Konferencijoje įžvalgomis dalijosi net dešimt pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Programoje vyko dvi diskusijos, skirtos vaikų literatūros festivalių patirčiai Lietuvoje bei užsienyje ir pažintinių knygų svarbai aptarti, taip pat net penkios praktinės edukacinės veiklos suaugusiesiems. Konferenciją vedė aktorė ir edukatorė Kristina Savickytė.

Pirmąją pranešimų sesiją pradėjo nacionalinis skaitymo ambasadorius Justinas Žilinskas pranešimu „Dešimt faktų apie skaitymą, kuriuos žinojote, bet galbūt pamiršote“. „Į skaitymą galime žiūrėti kaip į tam tikrą visuomenės problemą“, – savo pranešimą pradėjo J. Žilinskas. Tačiau vaikystėje, rašytojo manymu, skaitymas yra neproblemiškas, atvirkščiai – jis yra ne tik priimtinas, bet ir jo nauda atrodo savaime suprantama tiek suaugusiesiems, kurie skaito vaikams, tiek patiems vaikams. Taigi pranešime J. Žilinskas dalijosi patirtimis ir patarimais, kurie galėtų padėti užkamšyti „skaitymo duobę“, atsiveriančią vaikui imant paauglėti, t. y. kaip jam atsiveria visas pasaulis. Ava Chaldiadaki, Graikijoje įsikūrusios organizacijos „Diavazontas Megalono“ viena steigėjų, skaitė pranešimą apie Graikijos viešųjų bibliotekų iniciatyvas ir 2016 m. atidarytą pirmąją Graikijoje biblioteką, skirtą kūdikiams ir mažiems vaikams. A. Chaldiadaki taip pat pristatė įvairias šeimoms skirtas veiklas, kurias veda organizacijos savanoriai. Teatro vaikams „Pradžia“ įkūrėja Aušra Paukštytė pranešime „Iš knygos į sceną“ pasakojo apie tai, kokios naujos dimensijos atsiranda vaikams skirtą literatūros istoriją perkėlus į teatro sceną, ir paaiškino, kodėl svarbu užtikrinti, kad spektaklis būtų suprantamas konkretaus amžiaus rėžio vaikams. Anot A. Paukštytės, svarbiausia adaptuojant literatūros kūrinį scenai nesusikaustyti: „Jeigu vaizduotė veda – eikite iš paskos“, – kalbėjo prodiuserė. Edukologė, VšĮ „Abos centras“ vadovė Eglė Kairelytė-Sauliūnienė, pasakojo apie tai, kaip knygos padeda autizmo spektro (ASS) ar kitą raidos sutrikimą turintiems vaikams. Kalbėdama apie tėvų pareigą atrasti vaikui tinkamą knygą E. Kairelytė-Sauliūnienė pabrėžė, kad nėra nemokytinų vaikų ir nėra vaikų, kuriems nereikėtų knygos, „yra tiesiog knygos, kurių mes nerandame“.

Antrąją pranešimų sesiją pradėjo Norvegijos taikomųjų mokslo universiteto vaikų literatūros profesorė Nina Goga pranešimu apie negrožinę literatūrą vaikams ir jaunimui. N. Goga pasakojo apie tai, kaip negrožinė literatūra įveiksmina Vaiko teisių konvencijos 17-ąją teisę, t. y. vaikų teisę gauti informaciją iš daugybės skirtingų šaltinių. Ši teisė, kaip pabrėžė tyrėja, stipriai susijusi su teise laisvai reikšti nuomonę, tikėtis pagarbaus suaugusiųjų požiūrio į išsakytas mintis ir įsitikinimus. N. Goga apžvelgė, kaip dalykinėje literatūroje skirtingai ir paveikiai pateikiama faktinė informacija bei papasakojo apie jų įvairialypumą. Vaikų literatūros leidybos specialistas ir agentas Benas Bėrantas kalbėjo apie tai, kaip Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų kuriama literatūra padeda pasauliui atrasti Lietuvą ir, atvirkščiai – kaip kūryba padeda Lietuvos rašytojams ir iliustruotojams pažinti pasaulį. Vokietijos skaitymo fondo „Stiftung Lesen“ ir Europos skaitymo skatinimo organizacijų tinklo „EURead“ vadovas dr. Joergas F. Maasas kalbėjo apie skaitymo skatinimą Vokietijoje pasitelkus žurnalus, skirtus vaikams ir jaunimui. Anot dr. J. F. Maaso, tarp įprastai skaityti nepratusių ir nemėgstančių vaikų ir paauglių žurnalai, platinami Vokietijos viešosiose mokyklose, pasirodė stebėtinai efektyvi skaitymo skatinimo priemonė, nes yra spalvingi, atkreipiantys dėmesį ir gali atitikti daugybę skirtingų vaikų interesų. „EDU Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė kalbėjo apie gerąsias skaitymo skatinimo iniciatyvų praktikas Vilniaus mokyklose ir darželiuose. Kaip vieną geriausių pavyzdžių U. Kaunaitė minėjo žaidybinius elementus ir tėvų įtraukimą į skaitymą, nes vaikai mokosi lengviau ir mėgaujasi mokymusi labiau ne tik žaisdami, bet ir turėdami galimybę artimiesiems ką nors paaiškinti ir pasidalyti savo žiniomis, pasijausti išmanančiais ir gebančiais.

Konferenciją vainikavo diskusijos. Pirmojoje „Literatūriniai festivaliai vaikams: Lietuvos ir užsienio patirtys“ patirtimis apie literatūros festivalių vaikams naudą ir ypatumus dalijosi Dace Krecere-Vule, vaikų ir jaunimo literatūros festivalio Latvijoje organizatorė, knygų autorė Kotryna Zylė, literatūros festivalių „Kūrėjų sala“ ir „Vaikų knygų sala“ viena organizatorių, ir lenkų kalbos mokytoja, vaikų literatūros festivalio „Tėčiai ir vaikai“ direktorė Agnieszka Karp-Szymańska. Diskusiją moderavo prozininkė, kultūros žurnalistė Jurga Tumasonytė. Antrojoje diskusijoje „Pažintinės knygos vaikams: reikšmė ir sėkmė“ kalbėjosi ir įžvalgomis dalijosi lietuvių pažintinių knygų vaikams autorė Monika Vaicenavičienė, pažintinių knygų vaikams apie istoriją autorius Zigmas Vitkus ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Pokalbį moderavo vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

Kviečiame žiūrėti konferencijos įrašą.

Konferenciją organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Konferenciją finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Pagrindinis konferencijos partneris Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Konferencijos partneriai: „EDU Vilnius“, VšĮ „Vaikų žemė“, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius

Vizualiniai ir transliacijos sprendimai – VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“