Marios Gripe knygų ekspozicija

2023-aisiais sukanka 100 metų, kai gimė pasaulyje žinoma švedų rašytoja Maria Gripe, parašiusi daugiau nei 40 knygų vaikams ir paaugliams, pelniusi daugelį reikšmingiausių literatūros premijų. Jos knygos kupinos išminties ir gilaus vaiko psichologijos pažinimo. Savo istorijomis autorė skatina vaikus jausti ir mąstyti. Vyraujanti kūrinių tematika – vaiko ir paauglio asmenybės brendimas, savarankiškumas, savivoka ir vidinis pasaulis.

M. Gripe vaikų literatūros pasaulyje debiutavo 1954 m. pasakų knyga „Mūsų mažame mieste“. Populiarumo sulaukė, kai pasirodė trilogija apie Hugą ir Jozefiną. Šiose knygose pasakojama apie jauniausią pastoriaus dukrą Jozefiną, kuri sunkiai orientuojasi realiame pasaulyje, tačiau susiradusi ištikimą draugą Hugą atgauna vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi. Josefina dažnai jaučiasi vieniša ir iki galo nesuprasta. Ji gyvena savo fantazijų pasaulyje ir jai nelengva susirasti draugų. Bet viskas pasikeičia, kai klasėje pasirodo naujas mokinys – Hugas. Autorė su švelniu humoru pasakoja apie mergaitės santykius su suaugusiaisiais. Josefina neretai pasijunta esanti negeras vaikas, ir pamažu jai ima atrodyti, kad varginanti ir nesiliaujanti vasaros kaitra ištiko dėl jos kaltės. Pagaliau ji išdrįsta apie tai papasakoti tėveliui. Už atskiras šios trilogijos dalis M. Gripe yra apdovanota Nilso Holgerssono medaliu ir Švedijos laikraščio „Expressen“ premija.

Apysaka „Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“ – tai mistinis pasakojimas apie dabarties ir praeities, dviejų panašaus likimo mergaičių Noros ir Sesilijos susitikimą. Penkiolikmetė Nora su įtėviais ir įbroliu Dagu persikrausto į naujus namus, kuriuose pasijunta pakankamai jaukiai. Pro jos kambario langą matosi septyni sodai ir net devyni stogai. Bet greitai ji ima jausti šalia savęs paslaptingus žingsnius, namo užkaboriuose rastos senienos, užrašai, laikraščiai kelia įvairiausių mįslių. Visiškai nepataisomas senovinis žadintuvas tam tikromis akimirkomis ima tiksėti, o jo rodyklė suktis. Mergaitei atrodo, kad kažkas vaikšto gretimame kambaryje, nors ji žino, kad ten nieko nėra. Ji intuityviai jaučia, kad ta nematoma būtybė nenori jai nieko blogo. Pamažu Nora imasi aiškintis seno namo paslaptis ir, pati to nesuvokdama, atranda ir atskleidžia, kas nutiko jos šeimai. Kas ta Sesilija? Ir kodėl Noros močiutė taip nenoriai kalba apie prosenelę ir jos praeitį? Tai nuostabi knyga vaikams ir tėvams apie vaiko vidinį pasaulį. Apie norą pritapti ir susivokti savyje. Apie norą turėti mylinčią šeimą ir brangius žmones šalia. Autorė labai giliai žvelgia į jaunų knygos herojų sielas ir bando suprasti jų vidinį pasaulį, primena mums, kad reikia klausytis savo širdies ir intuicijos, pasikliauti savo vidiniu balsu.

„Varpų metas“ – tai romanas apie draugystę, vienatvę, meilę ir bendravimo poreikį. Vienas knygos veikėjas – stipri asmenybė, mokanti prisitaikyti gyvenime, o kitas – tik ieškantis savęs, savo vietos pasaulyje. Romantiška, kupina paslaptingos įtampos knyga su laiminga pabaiga.

Knygoje „Vabalas skrenda temstant“ – detektyvo motyvų turinti, mistiška trijų vaikų istorija, kurioje susipina paslaptingi XX a. II pusės ir XVIII a. įvykiai. Vieną vakarą išsiruošę pasivaikščioti Anika, Junas ir Davidas užklysta į seniausią kaimo sodybą – Selanderių namus. Nuo pat pirmųjų akimirkų aišku, kad šių namų istorija ir viskas, kas su jais susiję, apipinta paslapčių ir mistikos. Namų šeimininkė ponia Joranson prašo vaikų prižiūrėti gėles, kol ji bus išvykusi, ir trijulė sutinka. Tik jie visiškai nenutuokė, kas jų laukia šiuose namuose. Vaikai atras be galo daug senų paslapčių, kurios pradės vilioti juos: stebuklingos gėlės, paslaptingi skambučiai, nepažįstama mašina, nuolatos matoma prie namo, žmogaus šešėlis ir Juno padarytas įrašas, kuriame girdisi keisti šnabždesiai. Kokia istorija nutiko šiame name XVIII amžiuje? Ką slepia „Vasaros kambarys“ ir kodėl savininkams tokios svarbios šių namų gėlės? Knygoje pasakojama istorija neleis nuobodžiauti, skatins mąstyti kiekvieną į rankas paėmusį knygą.

Nemažai literatūros kritikų labiausiai vertina vadinamąją M. Gripe „Šešėlių“ seriją, kurios pirmoji knyga vadinasi „Šešėlis ant akmeninio suolelio“. Ši knyga patraukia netikėtu siužetu, lengvos mistikos ir psichologijos deriniu. Į ramų ir griežtomis taisyklėmis apibrėžtą šeimos gyvenimą staiga įsibrauna tyli, bet charizmatiška asmenybė – kambarinė Karolina. Filosofas tėvas šiam įvykiui abejingas, motina truputį nuogąstauja, kad naujoji kambarinė nesimaišytų po kojomis ekonomei Svejai, valdančiai ne tik namų ūkį, bet ir šeimos gyvenimą, o vaikai naująją kambarinę tiesiog dievina.

Tačiau Karolinos gyvenimą užkloja paslaptingas šešėlis. Vienintelėje jos šeimos nuotraukoje šmėkščioja moters siluetas, sėdi vienišas vaikas, o šešėlis, krintantis ant suolelio per patį nuotraukos vidurį, tampa pagrindiniu veikėju.

Apysaka „Tėčio Pelerino duktė“, kurioje pasakojama apie tėvų pamestos mergaitės Loelos gyvenimą, buvo apdovanota Lewiso Carrollio premija. Tai pačiai realistinės-psichologinės kūrybos krypčiai priklauso ir penkių dalių ciklas apie berniuką Elvį Karlsoną: „Elvis Karlsonas“, „Elvi! Elvi!“, „Tikras Elvis“, „Būti Elviu“, „Tiesiog Elvis“.

Pagal knygas „Elvi! Elvi!“, „Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“, „Hugas ir Jozefina“, „Šešėlių“ seriją buvo sukurti kino filmai.

Už nuopelnus vaikų literatūrai 1972 m. M. Gripe buvo apdovanota Astridos Lindgren premija, 1974 m. gavo Hanso Christiano Anderseno medalį, o 1982 m. – Švedijos nacionalinę premiją.

Kviečiame susipažinti su Marios Gripe kūriniais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje parengtoje ekspozicijoje, kuri veiks iki rugsėjo 5 d. Visus leidinius galima užsisakyti bibliotekos elektroniniame kataloge arba išsirinkti gyvai.

Informaciją parengė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyrius