Kūrėjų iš Lietuvos ir Prancūzijos patirtis: kūdikiai domisi knygomis nuo gimimo

Jau keleri metai Lietuvoje naujagimio susilaukusios šeimos gauna dovanų pirmą knygą kūdikiui. Tarptautine patirtimi pagrįstas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ skaičiuoja ketvirtus metus.  Prancūzijoje, vienoje iš projektą įkvėpusių šalių, panaši iniciatyva „Pirmieji puslapiai“ (pranc. Premières pages) gyvuoja nuo 2009 metų. Abiejų iniciatyvų tikslas – atkreipti dėmesį į skaitymo nuo pat gimimo svarbą.

Kūryba kūdikiams gimsta iš stebėjimo

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo antrą konkursą naujai į „Knygų starto“ lauknešėlį pateksiančiai knygai sukurti. Laureatas paaiškės metų pabaigoje. Pirmojo konkurso laimėtoją Indrę Pliuškytę-Zalieckienę daugelis atpažįsta kaip lauknešėlyje esančios eiliuotos knygelės kūdikiams „Kapt kapt kapt“ autorę. „Vieną karštą praėjusios vasaros dieną, paežerėje stebint daugybę vandeniu žaidžiančių vienų dvejų metų mažylių, toptelėjo, kad kiekvienas jų yra šiek tiek ir mano vaikas. Juk „Knygų starto“ dėka kone visi yra bent kartą laikę rankose knygelę „Kapt kapt kapt“, – džiaugiasi I. Pliuškytė-Zalieckienė. Ją įkvepia mažyliai, tyrinėjantys pasaulį.

Prancūzijoje kasmet pasirodo 8000 leidinių, skirtų patiems mažiausiesiems – nuo naujagimių iki trimečių. Tarp šių knygų – ir Prancūzų dailininkės Corinne’ės Dreyfuss kūriniai. Ji jaučiasi užmezgusi „dialogą“ su kūdikiais, ir tai skatina ieškoti vis naujų būdų sudominti mažuosius. „Labai tikiu šia iš pirmo žvilgsnio specifine auditorija ir manau, kad mums, kūrėjams, galima dar labai daug ką jai pasiūlyti“, – įsitikinusi autorė. 2017 m. Prancūzijoje pasirodęs jos kūrinys „Caché!“ (liet. „Pasislėpęs“) – pirmas kūdikiams skirtas romanas. Įspūdinga kartoninė knyga, formatu primenanti grožinės literatūros kūrinį suaugusiesiems – be iliustracijų, vien juodu ir baltu tekstu mažuosius skaitytojus kviečia žaisti slėpynes. Knygos idėja C. Dreyfuss gimė kadaise stebint naujagimį sūnų, su didžiuliu susidomėjimu tyrinėjantį leidinio suaugusiesiems tekstą bei rašmenis. Kai kurie tėvai ir ankstyvosios vaikystės specialistai šiuo klausimu skeptiški, bet kūdikiai sutelkę dėmesį klausosi Caché! istorijos. Jos kūrėja ypač daug dėmesio skyrė skambesiui ir ritmui. „Maži vaikai, kitaip nei suaugusieji, neturi jokių išankstinių nuostatų, jie domisi šia knyga kaip bet kokia kita paveikslėlių knyga“, – pasakoja C. Dreyfuss. 

„Kad ir kaip keistai skambėtų, su mažaisiais ropoti keturiomis kartu tyrinėjant aplinką man yra intelektualiai įkvepianti ir prasminga veikla“, – teigia biologijos studijas į meno mokyklą iškeitusi prancūzų iliustratorė Lucie Félix. Jos knygos savo šalyje ne kartą buvo patekusios į lauknešėlius kūdikiams. Autorės vizitinė kortelė – interaktyvios knygos-objektai. Jas galima ne tik skaityti, bet ir išlankstyti kaip armoniką, dėlioti popierines detales ir net iš knygos pasistatyti namą. Įkvėpimo L. Felix ieško Bruno Munari bei Tanos Hoban, 19 a. antrosios pusės autorių, kūrusių mažiems vaikams, darbuose. Pačios L. Felix kūrybos centre – žaidimas. „Tik pažiūrėkite, kaip rimtai ir kartu nerūpestingai žaidžia vaikai. Autorius šį balansą turėtų išlaikyti ir kūdikiams skirtoje paveikslėlių knygoje. Tai jo atsakomybė“, – įsitikinusi L. Félix.

Kokias knygas noriai skaito patys mažiausi

Ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje kuriančios autorės įsitikinusios, kad gerai kūdikių knygai būtini rimas ir ritmas. „Nuolat tikrinu, ar posmą sukirčiavau teisingai, todėl ir pati kalbėdama ėmiau taisyklingiau kirčiuoti“, – sako I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Tiesa, ritmų paveikslėlių knygose esama įvairių: žodžių ir garsažodžių, teksto išdėstymo skirtingose puslapiuose, teksto ir iliustracijų kaitos. Visi jie sukuria ypatingą pasakojimo skambesį, patraukiantį kūdikių dėmesį, kol šie dar nesupranta pasakojimo prasmės. Ne mažiau svarbus ir siurprizo efektas: netikėtai pasisukusi istorija ar humoristinė iliustracija nustebina ir skatina versti knygos puslapius.

„Manau, kalbėdami apie knygas kūdikiams, labai dažnai painiojame paprastumą ir supaprastinimą. Mane vis dar stulbina mažųjų sugebėjimas suvokti itin abstrakčias, stilizuotas iliustracijas. Pavyzdžiui, vienoje mano knygoje šitaip nupiešiau paukštį: stačiakampis atstoja kūną, dvi pailgos formos – sparnus, du juodi brūkšniai – kojas, vienas – snapą, juodas taškas – akį. Šis paukštis turi visas kūno dalis, bet visai nepanašus į tikrą sparnuotį. Piešinys, kaip ir raštas, yra kodas. Nuostabu, kaip lengvai mažyliai šį kodą perpranta“, – teigia C. Dreyfuss.

Daugelis kūdikių išties neabejingi spalvų kontrastams ir grafiškoms iliustracijoms. Teksto ir iliustracijų santykis knygoje patiems mažiausiesiems būna įvairus ir nuolat kinta: iliustracijos gali kartotis, viena kitą papildyti ar netgi viena kitai prieštarauti, jei tai daroma ne mechaniškai, o siekiant praturtinti pasakojimą.

Knygos formatas ir medžiaga, iš kurios ji pagaminta, taip pat svarbus knygos kūdikiams elementas, tai prisideda prie bendro istorijos įspūdžio. Pavyzdžiui, nedidelę kartoninę knygą suaugusieji iškart identifikuos kaip leidinį kūdikiams. Tačiau mažyliai su tokiu pačiu susidomėjimu į rankas ims tiek mažą kartoninę, tiek ir daug didesnę paveikslėlių knygą. Pastarosios dėl neišsivysčiusios smulkiosios motorikos laisvai vartyti dar nepavyks, vienas kitas puslapis bebandant versti greičiausiai suplyš, bet jie vis tiek bandys!

Pagaliau daugelis knygų kūdikiams skatina juos aktyviai įsitraukti į skaitymą. Mažiesiems kuriančios autorės kviečia tokias interaktyvias knygas liesti, kratyti, sukinėti, o veikėjų judesius sekti vedant pirštu per knygos puslapį. Aktyvus skaitymas liečiant knygą ir pačiam judant ypač tinka kūdikiams, skaitymo metu ropojantiems ar atsukantiems suaugusiesiems nugarą ir taip dažnai juos išmušantiems iš vėžių. „Kūdikiai klausosi ir mokosi judėdami, tad dėl to nutraukti skaitymo nederėtų. Be to, klausytis ramiai sėdint labiau dera teatre, o skaitymas gali būti smagus žaidimas“, – įsitikinusi L. Félix.

„Siūlau tėvams eksperimentuoti su skirtingomis knygomis – atsirinkti tokias, kad ir patiems būtų malonu skaityti. Kai vaikas išmoks parodyti, kas jam patinka, nebereikės galvoti, kas yra gera knyga. Labiausiai patinkančią jis prašys skaityti vėl ir vėl“, – įsitikinusi I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Kūdikiai sutelkia dėmesį ir kuria netikėčiausias asociacijas

I. Pliuškytė-Zalieckienė sako jaučianti augantį renginių organizatorių, tėvų bei leidėjų susidomėjimą knygomis kūdikiams. Autorė tikisi ateityje turėti vis daugiau galimybių susitikti ne tik su vyresniais savo knygų skaitytojais, bet ir su lopšelių ar kitų institucijų, priimančių mažylius, auklėtiniais.

Būtent susitikimams su kūdikiais C. Dreyfuss sukūrė po įvairias Paryžiaus bibliotekas keliaujančią parodą „Mano knygose yra...“. Parodoje mažyliai gali susipažinti su autorės kūryba ne tik klausydamiesi skaitomų istorijų, bet ir tyrinėdami padidintas iliustracijas, žaisdami su įvairiais objektais, atpažįstamais iš knygų puslapių.

Per žaidimą su savo knygų pasauliu mažuosius supažindinti stengiasi ir L. Félix. Susitikimuose su skaitytojais ji daug dėmesio skiria scenografijai, naudoja įvairių medinių ar popierinių objektų, primenančių jos knygose sutinkamas geometrines formas. Mažyliams itin patinkantis žaidimas –šliaužiojant po dideles kartonines dėžes ieškoti paslėptų knygų, o jas suradus, perskaityti su autore. Be to, susitikimuose su kūdikiais L. Félix juos supažindina ir su būsimų knygų kartoniniais maketais. Stebėdama mažųjų reakciją, kaip jie varto ir tyrinėja knygą, autorė patikrina naujo savo sumanymo veiksmingumą. Ypač džiugina, kad kūdikiai dažniausiai puikiai suvokia jos idėjas ir net nustebina parodydami tokių žaidimo su knyga būdų, apie kuriuos ji nebuvo pagalvojusi.

Paklaustos, kokios susitikimuose matytos ar iš skaitančiųjų su kūdikiais girdėtos mažųjų reakcijos labiausiai įsiminė, autorės mini dažnai ignoruojamą kūdikių gebėjimą pakankamai gerai koncentruoti dėmesį bei kurti pačias netikėčiausias asociacijas. „Tėvai pasakoja, kad skaitant „Kapt kapt kapt“ ir „Kapt kapt kapt mieste“ vaikai krykštauja, linguoja, juokiasi, kartoja tėvų gestus arba būdami vos vienuolikos mėnesių išmoksta tarti garsažodį „kapt“. Kiti atsiunčia nuotraukų, kaip vaikas be knygelės iš namų nežengia nė žingsnio, nešasi ją į lauką, į miestą. Tretiems tai vienintelės knygelės, su kuriomis geba išlaikyti dėmesį. Girdėjau ir iš koto verčiančių versijų, esą gėlė knygos „Kapt kapt kapt“ iliustracijoje žindomam vaikui asocijuojasi su speneliu, ir dėl to jis negali atsitraukti akių!“, – džiaugiasi I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Skaitymas su kūdikiu – ryšiui puoselėti ir nusiraminti

Šiuolaikiniai neuromoksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiai pasaulį suvokia struktūruotai, geba kategorizuoti, spontaniškai supranta tam tikrus priežastinius ryšius bei objektų pastovumą. Be to, ką tik gimę kūdikiai jautriai reaguoja į kalbą, ypač į tiesiogiai jiems skirtąją. Tai, ką su kūdikiais kalbame ir skaitome, jiems padeda geriau įsisavinti įvairius kalbos niuansus ir turtina žodyną. Sekdami į knygą nukreiptą artimojo žvilgsnį, mažyliai labai anksti suvokia, kad skaitome šifruodami juodus mažyčius ženklus – raides, o taip gimsta noras patiems tuos ženklus suprasti.

I. Pliuškytė-Zalieckienė pasakoja prieš dešimtmetį sūnui skaičiusi ne tik knygas kūdikiams, bet ir duodavo vartyti automobilių mėgėjams skirtą žurnalą „Top Gear“. „Nuo šešto mėnesio ėmęs rodyti išskirtinį susidomėjimą transporto priemonėmis, maždaug vienerių ant viršelio pamatė salotinį „Lamborghini“ ir tiesiog negalėjo nuo jo atplėšti akių. Ėmėme kas mėnesį pirkti naujus žurnalus, o vėliau ir užsiprenumeravome. Būtent iš šio žurnalo sūnus tarsi savaime išmoko abėcėlę ir, matyt, visam gyvenimui įsimylėjo sportinius automobilius“, – prisimena autorė. Nors iki tam tikro amžiaus kūdikiui galima skaityti praktiškai bet ką – svarbiausia turtinga kalbinė aplinka, vis dėlto mokslininkai siūlo pamažu įvesti ir specialiai patiems mažiausiesiems parašytus literatūros kūrinius, tokie ne tik padeda lengviau pajusti kalbos ritmą, bet ir ramina, nes primena mamos širdies plakimą, jaustą nuo pat nėštumo pradžios.

Kalbant apie ankstyvąjį skaitymą, dažnai pabrėžiamos lavinamosios jo funkcijos – naujų žodžių išmokimas, ankstyvas skaitymo įgūdžių įgijimas ar vėlesnė sėkmė mokykloje. Tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į tėvų ir vaiko ryšio kūrimą, žaidimą ir tiesiog skaitymo malonumą. Tai, anot kūdikiams kuriančių autorių, ir yra pati svarbiausia knygų nauda. Kūdikiai mėgaujasi jiems skiriamu nepertraukiamu dėmesiu ir ausį kutenančius garsažodžius tariančiu skaitančiojo balsu, išraiškingesniu nei kasdienė kalba.

„Netikintiems, kad mažyliai ką nors supranta, ar abejojantiems dėl ankstyvojo skaitymo naudos rekomenduoju vis tiek pabandyti. Jei ne dėl jų, tai dėl savęs, nes skaitymas balsu mažina stresą ir skaitančiajam. O kam iš naujų mamų ir tėčių tai nepraverstų?“ – retoriškai klausia I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Informacinis projekto partneris – LRT.