Kūrybinių poetinių valandų „ČIURLIADIENIS arba SONATA nr. 105“ dalyviai kviečiami pažinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir „Knygų šalies“ fonduose saugomas ypatingais UV dažais atspausdintas knygas, taip pat M. K. Čiurlionio talentui skleisti skirtus leidinius, kūrybos ir laiškų citatas.
Čiurliadienio dalyviai kviečiami ne tik prisiminti M. K. Čiurlionio šedevrus, pažinti etaloninių knygų pavyzdžius, bet ir sukurti asmenines improvizacijas kūriniui – SONATA nr. 105. Tikimės, kad įkvėpimo kurti suteiks M. K. Čiurlionio darbų reprodukcijos, jo amžininkų laiškų ir atsiminimų fragmentai, taip pat Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio tekstai. Kiekvienam bus suteiktos specialios kūrybos priemonės – tamsoje šviečiantys dažai. Čiurliadienio metu sukurtos improvizacijos bus pristatytos Nacionalinės bibliotekos Nakties galerijoje – mini Kino salėje – V aukšte. Kūrybines valandas ves renginio sumanytoja Sigutė Chlebinskaitė, asistuos Jolanta Kanapickaitė ir kiti.
Renginys skiriamas LNB sukakčiai ir M. K. Čiurlionio gimimo dienai (1875 m. rugsėjo 22 d.) paminėti. Kviečiami ir laukiami visi – ir maži, ir suaugę dalyviai.
Rengiami du renginiai su registracija, kitu laiku apsilankymas savarankiškas.
Savarankiškai lankyti durys atidaromos 15.00 val., uždaromos 20.00 val.
Renginiai iš anksto užsiregistravusiems vyks š. m. rugsėjo 17 d., antradienį, 12.00–14.00 val. ir 15.30–17.30 val.
Registracija į kūrybines valandas nuo 12.00 iki 14.00 val.
Registracija į kūrybines valandas nuo 15.30 iki 17.30 val.
Vyksmo procesas bei rezultatai bus dokumentuojami ir viešinami.
* * *
„Paskutinis ciklas nebaigtas, turiu sumanymą jį tapyti visą gyvenimą, žinoma, kiek turėsiu naujų minčių. Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal Bibliją, o kažkokio kitokio – fantastinio. Norėčiau padaryti ciklą bent 100 paveikslų, nežinau, ar padarysiu.“
Iš M. K. Čiurlionio laiško Povilui Čiurlioniui, 1905.
* * *
Erdvė atsiveria. Astronomų visai užmiršta.
Chaosas šviesėja. Užsibrėžia naujų pasaulių
ribos.
Skamba Čiurlionio Žvaigždžių Sonata.
Čia Mano Aistrų okeanas ir įlanka Mano
Ramybės.
Dar nė į vieną žemėje teleskopą
Nepasibeldė čia gimstančių šviesų atspindys –
Tūkstančiu ir viena paslaptim jas gobia
Mano skydas – mano širdis.
Bet jei audros didelės gema,
Tai ir saulės šviesios tekės!
Susapnuok, nesiūbuojanti žeme,
Mano balsą, sielą, akis.
Sigitas Geda
* * *
D A I N A A P I E N E P A R A Š Y T Ą E I L Ė R A Š T Į
Bėki, eilute, galan gyvenimo, galan gyvenimo – per visą knygą.
Bėki per knygą lapas po lapo, lapas po lapo – galan gyvenimo.
Palaidi žodžiai vejas per knygą – veja mažąsias didžiosios raidės.
Bėki nuo žodžių – neatsisukus: žvanga tie žodžiai pikti kaip dalgiai.
Bėki, eilute, lapas po lapo, o pabėgėjus – dar palūkėki.
Žodžių užvyta sustok pabėgus – mes dar pabūsim vidury knygos.
Mes dar pabūsim vidury knygos, vidury knygos susimąstysim.
Po to pabėgsi mane palikus galan gyvenimo – nepalūkėjus.
Marcelijus Martinaitis