Naujausias tyrimas rodo, kad skaityti vaikams pradedame vis anksčiau, bet skiriame tam mažiau laiko

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Rinkos tyrimų centras atliko jau antrąją visuomenės nuomonės apklausą apie ankstyvojo skaitymo įpročius, atskleidusią, kad tėvai įžvelgia daug ankstyvojo skaitymo privalumų ir skaityti su vaikais pradeda vis anksčiau, nors bendrai skaitymas vaikams ir su vaikais iki trejų metų šiek tiek krito – tai sociologai sieja su bendra postkovidinio laikotarpio sumažėjusio dėmesio skaitymui tendencija.

Tyrimo užsakymas atliktas vykdant ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“, kurio tikslas – užauginti Lietuvoje pirmą kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis prasideda nuo pat pirmų dienų, kartu skatinant skaitymą šeimoje ir padedant jauniems tėvams įsisąmoninti ankstyvojo skaitymo svarbą bei suteikiant jiems reikalingų priemonių ir žinių. Projektą globoja Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Nuomonės tyrime dalyvavo daugiausia moterys – kiek daugiau nei 70 proc. Didžiausia apklaustųjų grupė – daugiau nei pusė – 30–39 metų amžiaus asmenys, iš kurių didžioji dauguma turi universitetinį išsilavinimą ir gyvena kaimiškose vietovėse.

Palyginti su 2021 m. atliktu tyrimu, naujausias tyrimas atskleidė, kad skaitymas kasdien vaikams iki trejų metų krito nuo 53,2 iki 39,1 proc., tačiau, kaip jau minėta, pirmasis tyrimas buvo atliktas pandemijos laikotarpiu, kai buvo aiškiai matyti išaugusio skaitymo tendencijos visose amžiaus grupėse. Taip pat kiek sumažėjo ir skaitymui skiriamas laikas (nuo 20 iki 17,5 min.), šis rodiklis ekspertų taip pat siejamas su pakitusia postkovidinio laikotarpio situacija. Remiantis kitais ankstyvojo skaitymo tyrimais, minimali 20 minučių trukmė specialistų rekomenduotina kaip pakankama kokybiškam tarpsniui su tokio amžiaus vaiku ir knyga.

Vidutinis amžius, kai tėvai pradeda skaityti savo vaikams, sumažėjo iki šiek tiek daugiau nei 8 mėnesių. Skaitymo ekspertų nuomone, tai – itin pozityvus rodiklis (2021 m. tyrime šis rodiklis buvo nuo 12 mėn.). Tikėtina, kad „Knygų starto“ projektas padėjo paankstinti šį amžių.

Kaip rodo abu atlikti tyrimai, tėvai įvardija daug su ankstyvuoju skaitymu susijusių naudų, o dauguma jų susiję su vaiko raida ir gebėjimų ugdymu. Taip pat akcentuojamas ryšio su vaiku formavimas bei vertybių ugdymas. Mažiausiai svarbūs tėvams atrodo dienos rutinos ir vaiko nuraminimo, paruošimo miegui motyvai, nors jų elgesys rodo, kad šie elementai taip pat yra reikšmingi, o dienos rutinos motyvas vienintelis, palyginti su ankstesniu tyrimu, reikšmingiau padidėjo.

Kaip ir prieš trejus metus, daugiau dėmesio skaitymui su vaiku skiria mamos (net 90 proc.), o tėčiai vis dar per mažai įsitraukia į šias veiklas (apie 36 proc.), nors įvairūs ankstyvojo skaitymo tyrimai rodo, kad tėčių skaitymas vaikams yra itin svarbus ir naudingas, nes turi teigiamos ir skirtingos įtakos vaiko raidai nei mamų skaitymas.

Dažniausias priežastis, dėl kurių neskaito vaikui nuo gimimo, kaip ir ankstesniame tyrime, respondentai įvardija šias: mano, kad vaikas dar per mažas ir nesupranta (beveik pusė atsakiusiųjų); neturi laiko (penktadalis atsakiusiųjų); nepagalvojo, kad tai būtų galima daryti (penktadalis atsakiusiųjų). Vis dėlto daugiau nei 40 proc. apklaustųjų sako, kad ketina pradėti skaityti vaikui dar iki jam sulaukiant vienų.

Kaip ir prieš trejus metus, tik ketvirtadalis tėvų specialiai ieško informacijos apie ankstyvąjį skaitymą. Tiems, kurie tai daro, socialiniai tinklai, specializuoti literatūros puslapiai internete ir draugų, artimųjų rekomendacijos yra pagrindiniai šaltiniai. Per trejus metus gerokai mažiau tėvų mini bibliotekas ir specializuotus vaikų literatūros puslapius internete kaip svarbius šaltinius, todėl projekto vykdytojai atkreipia dėmesį į Lietuvos viešųjų bibliotekų perspektyvą skleidžiant žinutę savo lankytojams apie ankstyvojo skaitymo naudas.

Knygos pasirinkimo kriterijai per šį laikotarpį taip pat nepasikeitė. Vaiko norai ir tinkamumas tam tikram amžiui yra pagrindiniai kriterijai renkantis knygą. Galimybė gauti knygą nemokamai ar pigiai buvo tarp vidutiniškai vertinamų kriterijų.

Projekto „Knygų startas“ žinomumas, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 10 kartų. Daugiausia apie projektą yra girdėję respondentai iki 39 m., tai, žinoma, susiję su didesniu gimstamumo rodikliu šioje amžiaus grupėje. „Viena iš bibliotekos prioritetinių krypčių – ugdyti ir diegti visuomenei žinią apie ankstyvojo skaitymo svarbą. Šią misiją atliekame vykdydami tarptautine patirtimi vykdomą projektą „Knygų startas“, kurį pasitelkę pasiekiame tėvus, susilaukusius naujagimių su šia svarbia žinute nuo pat gimimo. Džiaugiamės, kad įdirbis duoda matomų rezultatų jau dabar, sieksime, kad ankstyvojo skaitymo situacija Lietuvoje tik gerėtų“, – teigia Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Labai svarbu paminėti, kad projekte itin didelį vaidmenį atlieka sveikatos įstaigos, nes lauknešėlį šeimos gauna gimdymo skyriuose – net du trečdaliai apklaustųjų apie projektą ir skaitymo naudą sužinojo būtent iš gydytojo.

Projekto vykdytojai džiaugiasi, kad daugiau nei 85 proc. teigia skaitantys lauknešėlyje esančią knygelę, kuri jų taip pat vertinama labai gerai.

Vis dėlto tik 15 proc. apklaustųjų teigia užregistravę vaiką bibliotekoje, nors net pusė respondentų sako ketinantys tai padaryti iki vaikui sukaks vieni metai.

Tyrėjų išvadose akcentuojama, kad reikšmingų dažniausiai skaitančiųjų asmenų, vidutinio skaitomo laiko ir dienos meto, kai yra skaitoma, pokyčių, palyginti su 2021 m., nėra, nors ir pastebima nerimą keliančių tendencijų, tokių kaip sumažėjęs apskritai ir kasdien vaikams skaitančių tėvų skaičius, tačiau taip pat ir pozityvių dalykų, tokių kaip paankstėjęs skaitymo pradžios laikas bei gerokai išaugęs projekto žinomumas visuomenėje.

Išsamiau susipažinti su tyrimu galima čia.