Svečiuose pas Anderseną

Ir maži, ir dideli puikiai pažįsta danų rašytoją Hansą Christianą Anderseną. Balandžio 2-ąją švenčiamas ne tik jo gimtadienis, bet ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Nuo 1967 m. šią dieną kviečia minėti Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija. Lietuvoje Vaikų knygos diena švenčiama nuo 1993 m.: vyksta vaikų literatūros renginiai, parodos, susitikimai su vaikų knygų kūrėjais, teikiamos premijos geriausių ir reikšmingiausių metų vaikų knygos kūrėjams.

Šiemet minėdami Vaikų knygos dieną ir H. Ch. Anderseno gimtadienį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus darbuotojai parengė leidinių ekspoziciją „Svečiuose pas Anderseną“. Gimė H. Ch. Andersenas 1805 m. Odensėje, Fiono saloje. Jis buvo vargingo kurpiaus sūnus. Motina po ankstyvos vyro mirties stengėsi išlaikyti save ir berniuką sunkiai dirbdama skalbėja. Mažajam Hansui Christianui nebuvo kitokios ateities – tik kurpiaus mokinio arba pagalbininko mažame fabrikėlyje amatas. 1819 m., tuoj po konfirmacijos, keturiolikmetis Hansas Christianas iškeliavo ieškoti laimės i Kopenhagą. Ten jis patyrė nesėkmę, bandydamas pradėti dainininko, šokėjo ar aktoriaus karjerą Karališkajame teatre. Pjeses, kurias H. Ch. Andersenas pateikdavo teatro direkcijai, atmesdavo kaip visiškai netinkamas. Jam buvo priekaištaujama dėl akivaizdžios mokyklinio išsilavinimo stokos. Bet rankraščiuose suradus talento kibirkštėlių, buvo nuspręsta, kad H. Ch. Andersenui praverstų mokslai eruditų mokykloje. Mokslai nebuvo itin sėkmingi. Dėl kitoniškumo ir proletariškos prigimties jam kilo daugybė varginančių ir rimtų problemų. 1828 m. H. Ch. Andersenas išlaikė egzaminą – įgijo vidurinį išsilavinimą ir galėjo tęsti mokslus Kopenhagos universitete. Tiktai apie 1833 m. jam suteikta tradicinė karališkoji stipendija garantavo elementarų finansinį stabilumą, o kritikai ir visuomenė ėmė vis labiau vertinti jo kūrybą. Iš tikrųjų H. Ch. Andersenas neturėjo ketinimų tapti pasakininku. Norėjo būti dramaturgas, o labiausiai – romanistas. Tačiau jo pasakų populiarumas ir kritikų nuomonė privertė galvoti kitaip. Jis parašė beveik 190 pasakų ir istorijų. Pagrindinė jo pasakų ir istorijų dalis ateina iš kasdienio ir pažįstamo pasaulio aplinkos. Viskas pateikiama nepakartojamu stiliumi, kuriame susipina daug plotmių: realybė ir fantazijos, jausmas, paprastumas, satyra, atkaklumas, švelnus humoras ir gelmė.

1867 m. Odensėje H. Ch. Andersenui buvo suteiktas garbės piliečio vardas. Išsipildė burtininkės pranašystė, kad mažąjį kurpiaus ir skalbėjos sūnų pagerbs jo gimtasis miestas. Bjaurusis ančiukas tapo gražiąja gulbe. Rašytojo atminimui Kopenhagoje pastatytas paminklas Rotušės aikštėje, o miesto simboliu tapo skulptūra „Undinėlė“.

Visame pasaulyje yra žinomos ir mėgstamos H. Ch. Anderseno pasakos: „Bjaurusis ančiukas“, „Karalaitė ant žirnio“, „Kiauliaganys“, „Coliukė“, „Sniego karalienė“, „Piemenaitė ir kaminkrėtys“, „Undinėlė“, „Lakštingala“, „Mergaitė su degtukais“, „Nauji karaliaus drabužiai“, „Drąsusis alavo kareivėlis“ ir nuostabi paties autoriaus istorija – „Mano gyvenimo pasaka“. 

Su šiais ir kitais H. Ch. Anderseno kūriniais kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje iki gegužės 5 d. Visus leidinius galima užsisakyti bibliotekos elektroniniame kataloge arba išsirinkti gyvai.

Informaciją parengė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyrius