„Mažajam princui“ – 80 metų

Rašytojo Antoine’o de Saint-Exupéry knyga „Mažasis princas“ išleista 1943 m. Amerikoje. Niujorke įsikūrusi leidykla „Reynal & Hitchcock“ knygą anglų kalba „The Little Prince“ išleido 30 tūkstančių egzempliorių tiražu.

Literatūros kritikams iš pat pradžių buvo neaišku, kas „Mažąjį princą“ turėtų skaityti: vaikams jis per sunkus ir per gilus, o suaugusiesiems – per vaikiškas. Pats autorius „Mažuoju princu“ itin didžiavosi ir jį brangino, visada šią knygą turėdavo su savimi. Niekas tuomet nežinojo, kad ši knyga taps viena skaitomiausių ir perkamiausių visų laikų knygų pasaulyje. Filosofine pasaka vadinama knyga yra išversta į beveik 300 kalbų, ją galima skaityti ir Brailio raštu. Lietuvoje pirmąkart „Mažąjį princą“, praėjus šešiolikai metų nuo jo išleidimo Niujorke, į lietuvių kalbą išvertė Vytautas Kauneckas. 1959-aisiais knygą išleido tuometė Valstybinė grožinės literatūros leidykla (1994 m. pervadinta į leidyklą „Vaga“). 2005 m. „Mažąjį princą“ išvertė patyręs prancūzų, ispanų ir italų kalbų specialistas Pranas Bieliauskas, kuris yra sakęs: „Šią nuostabią knygą reikia skaityti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Po keliskart. Ten rasite gyvenimiškos išminties. Ji tik atrodo paprasta, o yra filosofinė.“

Antoine’as de Saint-Exupéry gimė 1900 m. birželio 29 d. Lione. Tėvai buvo kilę iš aristokratiškų giminių, tačiau šeima gyveno kukliai. Kai Antoine’ui sukako ketveri, mirė tėvas, ir motina su penkiais vaikais liko be maitintojo. Vaikus užauginti padėjo teta ir seneliai. Antoine’as buvo talentingas nuo mažens: anksti pradėjo rašyti eiles, piešti, groti smuiku. Bet labiausiai jį traukė technika. Baigęs mokyklą, devyniolikmetis įstojo į Menų akademiją studijuoti architektūros. Vis dėlto po dvejų metų studijas metė ir užsirašė savanoriu į aviacijos pulką. Lakūno karjeros pradžia nesėkminga – vos pradėjęs savarankiškai skraidyti, patyrė avariją, sunkiai susižeidė ir pasveikęs buvo demobilizuotas. Tačiau 1927 m. grįžo į aviaciją. Ir grįžo visam laikui – iki paskutinio pražūtingojo skrydžio 1944 m. liepos 31 d. Manoma, kad jį pašovė ir nugramzdino į Viduržemio jūrą vokiečių aviacijos lėktuvas.

1929 m. A. de Saint-Exupéry išleido pirmąją knygą „Pietų paštas“ (1929). Vėliau gimė ir kitos rašytoju tapusio lakūno knygos – autobiografiniai, filosofiniai apmąstymai, įkvėpti skrydžių ir ilgų vienatvės valandų: „Naktinis skridimas“ (1931), „Žemė, žmonių planeta“ (1939), „Karo lakūnas“ (1942), kiti kūriniai, išleisti jau po autoriaus mirties.

„Mažasis princas“ – vienintelė A. de Saint-Exupéry knyga, kurią rašytojas skiria vaikams. Knyga pasakoja, kaip Sacharos dykumoje, betaisydamas sugedusį lėktuvą, lakūnas susipažįsta su auksaplaukiu berniuku – mažuoju princu – ir sužino jo istoriją. Mažojo princo planetoje auga graži, tačiau labai įnoringa rožė. Negalėdamas su ja suartėti, mažasis princas palieka namus. Bekeliaudamas po asteroidus, jis susiduria su vienišu karaliumi, tuščiagarbiu, girtuokliu, verslininku, žibintininku, geografu, tačiau nė vienas iš jų netampa princo bičiuliu. Princas vis prisimena ir prisimena savąją gėlę, kol Žemėje sutikta ir prisijaukinta išmintingoji lapė padeda suvokti, kodėl paliktoji rožė tokia jam brangi ir kaip derėtų elgtis toliau. „Tampi amžinai atsakingas už tą, kurį prisijaukini. Tu atsakingas už savo rožę…“ – taip lapė išaiškina princui gyvenimo prasmę.

Knygoje A. de Saint-Exupéry supriešina suaugusiųjų ir vaikų pasaulėžiūras. „Mažąjį princą“ jis rašo nusivylęs suaugusiaisiais: jie sukėlė Antrąjį pasaulinį karą – išdavė žmogiškumą, nes užmiršo, kas yra tikrosios vertybės. Autoriaus tikslas – jas priminti. Tam ir buvo sukurta filosofinė pasaka „Mažasis princas“. „Suaugusieji niekad nieko nesupranta patys, o vaikams pabosta visą laiką jiems aiškinti ir aiškinti…“

Knygos jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus darbuotojai parengė ekspoziciją, kurioje rasite įvairių kūrinio leidimų ir vertimų, taip pat A. de Saint-Exupéry žmonos salvadorietės Consuelos Suncín Sandoval prisiminimų knygą apie savo žymųjį vyrą ir jų bendrą gyvenimą.

Kviečiame visus dar neskaičiusius „Mažojo princo“ išmokti skaityti širdimi, o skaičiusius dar kartą prisiminti šios nuostabios knygos išmintį.