F 49, 369 saug. vnt. (1913-1984), autogr., autogr.juodr., mašinr.nuorašai, nuotr., spaud.iškarpos. Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių k.
Fondo sudarytojas Arnoldas Endzinas (1906-1984 ?) pedagogas, istorikas.
Į LNMMB priimta 1985.12.29 iš sūnaus Armino Endzino. Į Rankraščių gavimo knygą įrašyta 1985.12.29 d. Nr.13
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis.
Biografinė medžiaga (1933-1972). Kauno miesto adresų biuro, Kauno žemės ūkio technikumo ir kt. įstaigų pažymėjimai, darbo charakteristikos, gyvenimo aprašymas; buities dokumentai: ūkinių prekių parduotuvių, dirbtuvių sąskaitos, lydraščiai, kvitai už gautas prekes ir patarnavimus (1933-1940), dokumentai susiję su darbu Kalnaberžės auklėjimo įstaigoje (1935-1940), Kauno miesto švietimo skyriuje (1944-1951), kolūkyje "Saulėtekis" (1958-1960); sutartys su Valstybine pedagoginės literatūros leidykla dėl knygų redagavimo (1952-1954) ir kt.
Kūrybinio proceso rankraščiai (/1926/-1983). Keletas rankraščių iš vaikystės prisiminimų (/1926/), literatūriniai bandymai "Raudona žara nuspalvino" (/1932/).
Didžiausią A.Endzino fondo dalį sudaro darbai iš Lietuvos švietimo istorijos (/1931/-1983): studija "Švietiminė veikla Lietuvoje pirmojo pasaulinio karo metu" (1914-1918), straipsniai: "Pradžios mokyklos šių metų pradžioj" (/1935/), "Kai kas iš Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklos 1918-1920 metais" (1957), "Švietimo politika Lietuvoje XIX amžiaus pirmajame ketvirtyje" (1958), "Tepliavos varguomenės instituto metinių apyskaitų santraukos lietuvių kalba" (1963), "Lietuvių mokyklos evakuotų iš Lietuvos gyventojų vaikams" (1965), "Pirmoji lituanistų kalvė Voroneže" (1975) ir kt.
Darbai iš Vilniaus universiteto istorijos (1971-1982). Studijos: "Vilniaus universiteto 400 metų raidos klausimu" (1978), "Vilniaus universitetas XIX amžiuje. Medžiaga kai kuriems Vilniaus universiteto raidos XIX amžiuje klausimams nušviesti" (1981); straipsniai: "Pirmieji agronomijos katedros vadovai senajame Vilniaus universitete" (1971), "V.Pelikano vaidmuo Vilniaus universiteto raidoje XIX a. pirmoje pusėje" (1978), "Vilniaus imperatoriškos medicinos-chirurgijos akademijos bibliotekos likimas" (1981) ir kt.
Taip pat straipsniai iš Lietuvos žemės ūkio draugijų ir žemės ūkio mokyklų istorijos (/1968/-1976): "Valstiečių žemės ūkio draugijos Lietuvoje" (1969), "Žemės ūkio draugijos Lietuvoje iki XX a." (1969), "Marijampolės ūkininkų draugovė ir Jonas Kriščiūnas" (1976), "Joniškėlio žemės ūkio mokykla XIX a. pirmoje pusėje" (1967), "A.Baranauskas ir Gorygoreckio žemės ūkio mokyklos" (/1967/), "Rietavo agronomijos mokykla" (1972), "Apie specialųjį žemės ūkio mokymą Lietuvoje ir Vakarinėje Baltarusijoje XVIII a. antr.pusėje" (/1977/) ir kt.
Darbai specialųjį mokymą Lietuvoje (1964-1983): "Specialiojo mokslo raidos Lietuvoje bruožai" (1972), "Valstybinių turtų žinybų mokyklos Vilniaus gubernijoje XIX a." (1964), "Specialiojo mergaičių mokymo Lietuvoje XIX a. antroje pusėje klausimu" (1965), "Specialusis mokymas Lietuvoje" (1980)"Karališkoji medicinos mokykla Gardine" (/1976/) ir kt.; apie amatus: "Amatų mokymo klausimai Lietuvoje XIX a. viduryje", "Amatų vystymosi Lietuvoje ir amatininkų kvietimo iš svetur Gedimino laikais klausimu" (/1965/) ir kt.
Straipsniai apie švietimą Rytų Prūsijoje: " Švietimo raidos Prūsijoje XVII amžiuje klausimu" (/1963/), " Mokykla Rytų Prūsijoje XVIII-XIX amžiuje" (/1964/), "Žemininkų mokyklos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte XVIIIa. pab. ir XIX a. pradžioje" (1965), "Mokykla ir pedagoginė mintis Rytų Prūsijoje iki XVIII amžiaus" (/1966/) ir kt.
Iš geležies rūdos Lietuvoje gavybos istorijos (/1963/-1976): "Paplinijys- žymus geležies gavybos centras Žemaičių aukštumoje" (1963), "Geležies gamybos raidos ir geografijos Lietuvoje klausimu" (1964), "Geležies lydymo raidos ir jos geografijos Lietuvoje klausimu. (Archeologinės medžiagos, liečiančios geležies gavybą, analizė)" (1964), "Lavoriškės apylinkė- intensyvios geležies gavybos centras" (1967), "Geležies iš pelkių rūdos gavyba Sūduvoje XVI-XIX amž/iuje/" (/1967)/, "Geležies kultūros įsigalėjimo Lietuvoje klausimu" (/1971/).
Kitos tematikos įvairūs straipsniai ir kiti darbai (1926-1981): "Žirgelis mūsų tautosakoj" (1934), "Vilniaus kraštas ir Lietuva statistikos šviesoj" (1939), "Veiskime sodus šlaituose" (1960), "Iš "Anykščių šilelio" kūrėjo Antano Baranausko gyvenimo" (/1963/)," Nuostabus Pietryčių Lietuvos kraštas" (/1965/), "Pagrindinis ilgio mato vienetas pavadintas Vilniuje "metru" (1967)," Ūlos užtvanka ir jos reikšmė šiaur-rytinės Čepkelių pelkės ir apypelkio dalies hidrologiniam režimui" (1975), "Iš medicinos istorijos (Johano Pėterio Franko ir Jozefo Franko veikla Vilniuje ir Peterburge)" (1981) ir kt.
Taip pat nemažai yra paruošiamosios medžiagos jo darbams.
Pranešimai (1932-1982): "Cukraus pramonės Lietuvoje raida" (1972), "Geležies gavybos Lietuvos teritorijoje senaisiais laikais klausimu" (1970), kartu su bendraautoriais V.Kuzminskiu, A.Kaikariu, V.Siudiku, V.Kutorga parengtas pranešimas "Apie Tartu universiteto medicinos fakulteto ryšius su Vilniaus universiteto medicinos- chirurgijos akademija" (1982) ir kt.
Paskaitos (1954-1960): "Lietuvių kultūra XIV- XVI amžiuje"(/1957/), "Temperamentų rūšys" (/1961/), "Pradžios mokyklos istorijos programos analizė" (1954) ir kt.
A.Endzino straipsnių, paskaitų recenzijos (1955-1980). Recenzentai: Alfonsas Bacys, Vytautas Daugudis, Mečislovas Jučas, Meilė Lukšienė, Vytautas Merkys, Vacys Milius, Kazimieras Simaška, Adolfas Tautavičius.
Korespondencija (1930-1983). Kai kurie A.Endzino laiškų adresatai (1939-1979): A.Antein (2, 1971), Antanina Endzinienė (7, 1939-1979), P.Kušner (1, 1965), Mečislavas Radvanas (1, 1965), K.Velmers (1, 1976) ir kt. Siuntėjai (1930-1983): J.Anisimov (7, 1971-1979), J.Antonevičius (5, 1965-1966), Romas Batūra (1, 1972), V.Čižiūnas (1, 1938), Vytautas Daugudis (6, 1964-1980), Albinas Kazlauskas (4, 1974-1976), Meilė Lukšienė (14, 1963-1982), Jonas Mardosa (1, 1971), A.Nepokupnyj (1, 1983), Vladas Rajeckas (1, 1963), Rimutė Rimantienė (1, 1964), Irena Skuodienė (2, 1964-1965), Šal Herman (2, 1966), Adolfas Tautavičius (2, 1964, 1965); TSRS psichologų draugijos Lietuvos skyriaus, Biržų, Telšių, Utenos kraštotyros muziejų raštai A.Endzinui.
Kitų asmenų medžiaga (1913, 1938-1966). Žmonos Antaninos Endzinienės keletas asmens dokumentų, sūnaus Armino Endzino (1, 1953), Lidijos Endzinienės (1, 1971) laiškai Antaninai Endzinienei, V.Čižiūno laiškas Juozui Lazauskui (1, 1943), Juozo Lazausko straipsniai: "Dėl dviskaitos liekanų ir kalbos estetikos", "Dėl daiktavardžių kirčiuočių tvarkos", "Donelaitis ir baudžiava", Alfonso Bielinio straipsnis "Mokymas, auklėjimas ir pedagoginė mintis Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki XVII amž/iaus/ imtinai" (1959), Vlado Nausėdos straipsnis "mokykla ir švietimas Prūsų Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus imtinai" (1960), Petro Tarasenkos Kauno srities piliakalnių žvalgymo 1951 m. duomenys ir Vilkijos rajono piliakalnių žvalgomojo tyrinėjimo (1951 m.) ataskaita ir kt.
Nuotraukos: Lietuvos, Latvijos, Estijos profesinės mokytojų sąjungos suvažiavimo Kaune (1937), Pedagoginių kursų Kaune dalyvių grupinės nuotraukos (1938), Lavoriškių piliakalnio archeologinių kasinėjimų nuotraukos (1965).
Redaktorė Dalia Tarailienė
