1925 m. balandžio mėnesį Laisvės alėjoje Nr. 48, Kaune, pradėjo veikti dabartinė Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 100 metų jubiliejų mininti biblioteka yra viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas – vienas bibliotekininkystės mokymo ir specialistų rengimo mūsų šalyje pradininkų. Bibliotekos šimtmečio proga susitikome su Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktore Nomeda Domeikiene ir Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičiene.
Tema, susijusi su „penktosios kolonos“ veikimu Lietuvoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Šįkart – aukščiausių šalies pareigūnų dėka.
2025 m. Vilniaus knygų mugės šūkis „Kukutis eina į Knygų mugę“ įkvėpė kūrybingus ir veiklius Raseinių bibliotekininkus ir jų kolegas organizuoti realų žygį iš „Kukučio baladžių“ autoriaus Marcelijaus Martinaičio gimtinės į Vilnių. Kalbamės su rašytojo atminimą puoselėjančios Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktore Daina Sutkevičiene, žygio idėjos autoriumi, istorijos mokytoju, gidu Arnu Zmitra, žygeiviu ir gidu (Barzdotas gidas) Matu Toliušiu.
2025 metais minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Lietuvos nacionalinė biblioteka lietuvių ir anglų kalbomis išleido išskirtinį leidinį – Dariaus Kučinsko knygą „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Sociologinių tyrimų temų amplitudė – labai plati, atliepianti įvairias visuomenės gyvenimo sritis, segmentus ir aktualijas. Ar ir kodėl sociologija gali būti terapinė? Ar gali sociologija sietis su kūrybiniu rašymu ir poezija? Kaip suburti žmones diskutuoti pokalbių klube? Kalbamės su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininke, Kauno Ąžuolyno bibliotekos sociologe dr. Ieva Dryžaite.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Kūrybiškumas – vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių. Tai įgūdis, kurį galime nuolat puoselėti ir lavinti. Šios nuostatos ir noras suteikti galimybę kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą prieš beveik 10 metų paskatino Kūrybinių dirbtuvių atsiradimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaip plėtojosi Kūrybinių dirbtuvių veikla, kokias netikėtas veiklas diktuoja kintančios aplinkos, kokiais keliais ir būdais dirbtuvės pasiekia savo tikslines grupes, kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovu Donatu Kubiliumi.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Lietuvos medicinos bibliotekai (LMB) vadovauti paskirtas Martynas Bieliauskas, prieš tai laikinai vykdęs bibliotekos direktoriaus funkcijas. Naujasis direktorius įsitikinęs, kad šiuolaikinė medicinos biblioteka tampa strateginiu medicinos informacijos šaltiniu specialistams, o taip pat ir kitoms tikslinėms grupėms ir visai visuomenei. LMB priskirta nauja kuruojama sritis – klinikinių diagnostikos ir gydymo gairių administravimas – prisidės prie visos sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (PAVB) – viena iš trijų pasaulio institucijų, 2025 m. pelniusių tarptautinį EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimą. Apdovanojimas bibliotekai skirtas už inovatyvią programėlę „Draugoteka“, kurioje pateikiama virtualaus žaidimo, švietimo ir knygų, skatinančių paauglius skaityti, dermė. Šis rezultatas sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“.
Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.
Nuo 2025 m. birželio 28 d. mūsų šalyje įsigalios naujas elektroninių knygų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kurio dėka tikimasi ženkliai padidinti prieinamų leidinių kiekį asmenims, negalintiems skaityti įprasto teksto. Tinklalaidės pašnekovė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Laura Martinkutė jau daugiau kaip 10 metų dirba informacinės aplinkos pritaikymo srityje ir rengia audiovizualinio vertimo specialistus. Audiovizualinio turinio pritaikymas įvairioms tikslinėms auditorijoms gali būti įvairiais aspektais naudingas ir kiekvienam iš mūsų. Bibliotekos, naudodamos audiovizualinio vaizdavimo metodą, gali atverti savo fonduose sukauptus vizualinius ir audiovizualinius dokumentus daug platesnėms auditorijoms ir užsiauginti naujus informacijos vartotojus.