F 99, 1949 saug.vnt. Rankraščiai, dokumentų originalai, išrašai, nuorašai, mašinraščiai, nuotraukos. Dokumentai lietuvių, rusų, prancūzų, lotynų ir kitomis kalbomis. Chronologinės fondo medžiagos ribos - 1594-1921 metai.
Visas šis fondas į Rankraščių skyrių pateko neiškart. Dalis dokumentų (4 skrynios) 1920 m. iš Lyduokių dvaro, Kosakovskių nuosavybės, buvo atvežtos į biblioteką kartu su knygomis. Tai buvo jų valdų Rusijoje dokumentai - Aleksandros Laval-Kosakovskienės kraičio - Papūzų, Čedajevkos dvarų, pramonės įmonių Urale dokumentai bei susirašinėjimas ūkio reikalais. 1942 m. iš Siesikų dvaro savininko Daugėlos, Kosakovskių giminės ir dvarų globėjo, buvo parvežta knygų ir Kosakovskių giminės rankraščiai. Tarp jų buvo Kosakovskių giminės ir šeimos XVII-XX a. pr. asmeninė korespondencija, Stanislovo Felikso Kosakovskio religijos, filosofijos ir kitų mokslų traktatai, užrašai, išrašai, Stanislovo Kazimiero Kosakovskio istorinės genealogijos monografijos antrojo tomo rankraščiai ir kita. Šio vientiso archyvo dvi dalys buvo sudėtos į vieną Kosakovskių šeimos fondą.
Fondas neapima viso gausaus ir įvairaus Kosakovskių šeimos palikimo. Kaip minėta, į LNB pateko tik nedidelė dalis asmeninio pobūdžio rankraščių (atsiminimų, užrašų, literatūrinių tekstų, korespondencijos). Gana nuosekliai išlikę Kosakovskių valdų Rusijoje ūkio ir turto dokumentai. Lyduokių ir Vaitkuškio dvarų medžiaga - gana fragmentiška; apie šeimos turėtus meno rinkinius fonde žinių nėra. Kai kurie pavieniai dokumentai, rankraščiai, priskirti į "Archivalia" ir "Literaria" skyrelius, galėjo atsitiktinai patekti į fondą, jį pirminiu būdu skirstant apie 1949-1950 m.
Fondas tvarkytas 1983-1985 metais.
KOSAKOVSKIAI, KASAKAUSKAI, herbas Slepowron (Naktikovas) - sena ir gausiai išsišakojusi LDK bajorų giminė; jos pirmtakai buvo Korvinai (Korwin). Savo pavardę giminė gavo nuo Kossako kaimo Mazovijoje (Mozūrijoje), į kur atsikėlė apie XIII a. pradžią iš buvusios Romos provincijos Panonijos. Iš čia Kosakovskiai persikėlė į Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą. Daugumą dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybų keliu. Vėliau supirkinėjo žemes iš kitų feodalų; XVIII a. pab. daugiausia dvarų giminė turėjo Vidurio Lietuvoje.
Fondo sudarytojai buvo Stanislovas Čėsna Kosakovskis, jo sūnus Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir anūkas Mykolas Stanislovas Kosakovskis, grafai, Vaitkuškio, Lyduokių dvarų Ukmergės apskrityje, valdų Rusijoje, Ukrainoje ir kitur savininkai.
STANISLOVAS ČĖSNA FORTUNATAS KOSAKOVSKIS (1795-1872), diplomatas rusų tarnyboje, literatas, kolekcionierius, egiptologas - mėgėjas. Tėvas - Juozapas Dominykas (m. 1840), LDK laučius, motina Liudvika Potockytė. Gimė Hamburge. Mokėsi Prancūzijoje; 1812 m. savanoriu stojo į lenkų kariuomenę, tačiau kare nespėjo dalyvauti. Nuo 1815 m. pradėjo valstybinę tarnybą, 1818 m. buvo pasiųstas į Rusijos pasiuntinybę Romoje (Vatikane), 1822- 1826 m. buvo pasiuntinybės pirmuoju sekretoriumi. Čia dalyvavo kultūriniame gyvenime, susipažino su Ž.F. Šampoljonu (J.F. Champollion), susidomėjo jo atradimais ir apskritai egiptologija, tačiau liko tik mėgėju. 1826 m. grįžo į tėvynę, čia užėmė įvairias titulines tarnybas prie Lenkijos karalystės dvaro, buvo Rusijos Valstybės Tarybos narys, 1858-1861 m. - Lenkijos karalystės Heraldinės komisijos pirmininkas. 1859 m. gavo senatoriaus ir slaptojo tarėjo nominaciją.
Tuo metu jis pastoviai apsigyveno savo paveldėtuose dvaruose Lietuvoje (1858 m. juos pavertė ordinacija), rezidencija pasirinkęs Vaitkuškio dvarą Ukmergės apskr. Tarp Kosakovskių Stanislovas Čėsna buvo turtingiausias: valdė Vaitkuškį, Lyduokius, Didžiąją Berestovicą, Liachovičius Baltarusijoje. Vedęs prancūzų kilmės grafaitę Aleksandrą de Laval, paveldėjo jos Čedajevkos ir Papūzų dvarus Penzos ir Simbirsko gubernijose, Archangelsko kalnų pramonės įmones (vario rūdos kasyklą ir liejyklą) Urale. Rusijoje turėjo apie 16 000 baudžiauninkų, Lietuvoje ir Baltarusijoje 860 valstiečių kiemų. Fiziokratų idėjų paveiktas, 1820 m. savo dvaruose LDK sumažino lažą iki 104 dienų per metus, panaikino duokles, įsteigė valstiečių teismus, kaimuose steigė mokyklėles, prieglaudas, pats tobulino žemės ūkio ir kitokios paskirties techniką, įkūrė pirmą tose apylinkėse cukraus fabriką. Tai buvo pažangus, veiklus dvarininkas.
Kosakovskis parašė komedijų prancūzų ir lenkų kalbomis (buvo išleisti du rinkiniai), religinių studijų, populiarizavo mediciną ir higieną. Be to, užsiiminėjo tapyba, nupiešė religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms (Dūkšto, Didžiosios Berestovicos, Širvintų, Čenstochovos, Vaitkuškio) ir restauravo senus; piešė peizažus, portretus, miniatiūras (netgi dalyvavo parodose); domėjosi skulptūra ir architektūra - 1857-1862 m. suprojektavo neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus. Savo rūmuose Varšuvoje Kosakovskis surinko didelius meno (dalį paveikslų gavo su žmonos kraičiu), senienų (tarp jų ir Egipto), senovinių ginklų rinkinius, 12 500 tomų biblioteką; vedė literatūrinį- artistinį saloną. Po jo mirties rinkiniai buvo perkelti į Vaitkuškį, tačiau I-jo pasaulinio karo metu liko išblaškyti: muziejiniai rinkiniai išvežti daugiausia į Rusiją, didelė dalis knygų pateko į Kauno bibliotekas.
Stanislovas Kosakovskis mirė ir palaidotas Varšuvoje. Turėjo sūnų Stanislovą Kazimierą ir dukras Kotryną Lempickienę ir Aleksandrą Pliaterienę.
STANISLOVAS KAZIMIERAS KOSAKOVSKIS (1837-1905) literatas, genealogas. Užėmė įvairias tarnybas Heraldikos komisijoje, Lenkijos karalystės reikalų komitete ir kitur; 1879-1883 m. buvo Ukmergės miesto prezidentu (miestas jam dėkingas už ugniagesių tarnybos įkūrimą ir naujos rotušės pastatymą). Dalyvavo Varšuvos kultūriniame gyvenime, organizavo literatūrinius vakarus, mėgėjų teatrus Varšuvoje, Vilniuje ir provincijoje, kartais pats vaidino. Parašė 3 tomų genealoginį darbą "Monografie historyczno-genealogiczne niektorych rodzin polskich" (išleista Varšuvoje 1859-1872); eilę straipsnių apie buv. LDK bajorų gimines; savo darbuose gausiai naudojosi archyvine medžiaga. Kosakovskis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje fotografijos mėgėjų.
Mirė ir palaidotas Vaitkuškyje.
Buvo Liachovičių dvaro (Minsko gub.) ordinatas, Vaitkuškio ir Didžiosios Berestovicos (Gardino gub.) savininkas, turėjo dideles valdas Penzos ir Simbirsko gubernijose. Iš trijų santuokų: su Aleksandra Chodkevičiūte (1858), Michalina Zaleskyte (1881) ir Sofija Bover Kler (Bower Saint-Clair) (1893) liko, be anksti mirusių vaikų, sūnūs Juozapas, Stanislovas ir Jonas bei 6 dukros.
MYKOLAS STANISLOVAS KOSAKOVSKIS (1883-1962), dvarininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Lenkijos diplomatas, bankininkas. Stanislovo Kazimiero ir jo antros žmonos Michalinos Zaleskytės sūnus. Baigęs Varšuvoje gimnaziją, studijavo agronomijos mokslus Rygoje ir teisę Fryburge (Šveicarija). Nebaigęs mokslų, 1906 m. apsigyveno tėvo dvaruose Kauno apskr. Vykdė įvairias visuomenines pareigas: Ukmergės apskr. taikos teisėjo, buvo Kauno žemės ūkio draugijos, kredito draugijos nariu, savo Lyduokių dvare skyrė 50 ha žemės ir pinigų sumą Kauno žemės ūkio draugijai sukurti pavyzdinę bandomąją fermą ("Felinka" ūkis). I-jo pasaulinio karo metu dalyvavo evakuacinėse komisijose, įvairių lenkų organizacijų veikloje Vilniaus krašte, vėliau - diplomatinėje tarnyboje. Nuo 1927 m. iki II-jo pasaulinio karo ir kurį laiką po karo dirbo bankuose Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje.
Mirė ir palaidotas prie Varšuvos. Vedęs (1909 m.) Elžbietą Galen-Bisping, turėjo sūnus Juozapą, Joną ir Stanislovą bei dukras Mariją, Jadvygą, Elžbietą, Aną, Heleną; dukra Michalina žuvo Varšuvos sukilimo metu.
Archyvinė medžiaga suskirstyta dalykine chronologine- abėcėline tvarka ir sudėta į 9 skyrius.
1. KOSAKOVSKIŲ ŠEIMOS IR GIMINĖS BIOGRAFINĖ MEDŽIAGA (1605-1914 m.). Tai Kosakovskių iš Korvinų giminės kilmės aprašymas nuo XVI a. iki XIX a., giminės herbo "Slepowron" kilmės paaiškinimas ir asmenų, turėjusių teisę nešioti tą herbą, sąrašas, XIII-XIX a. giminės genealoginės schemos ir surinktos įvairios žinios genealogijai (rankraštiniai dokumentai, nuorašai, išrašai, spaudiniai); yra jų giminių - Laval šeimos, Lempickių, Chodkevičių ir kt. genealoginės lentelės ir schemos.
Pažymėtini asmens dokumentai: Zigmanto III privilegijos Pranciškui Nikodemui Kosakovskiui (1605, 1608 m., nuorašai), Simono Kosakovskio turto, deponuoto Gelvonų pranciškonų vienuolyne, inventorius (1794 m.); surinkta į knygą medžiaga apie Stanislovą Čėsną Kosakovskį, jam mirus (1872-1873 m.), keli jo žmonos Aleksandros Laval-Kosakovskienės dokumentai - pažymėjimai apie jos valdas Rusijoje, Pasaulinės parodos Paryžiuje pagyrimo raštas (1878 m.), nekrologai ir kt.; atskirų Kosakovskių biografijos, epitafijos, nekrologai, draugijų diplomai ir kita medžiaga apie juos.
2. KOSAKOVSKIŲ ATSIMINIMAI, LITERATŪRINIAI BANDYMAI, UŽRAŠAI, FILOSOFINIO POBŪDŽIO RAŠINIAI (1779-1917 m.). Didžiąją šio skyriaus medžiagos dalį sudaro Stanislovo Čėsnos Kosakovskio rankraščiai. Tai jo prancūzų kalba rašytas dienoraštis ir jo fragmentai (1823, 1831-1863 m.); grožinės literatūros tekstai - lenkų kalba rašytos komedijos, keletas vertimų bei 25 tomai įrištų ir pažymėtų Vaitkuškio dvaro bibliotekos ženklu rašinių, pavadintų "Manuskrypta hrabiego Stanislawa Szczęsnego Kossakowskiego" - idealistinės filosofijos, religijos, medicinos, fizikos, chemijos ir kt. traktatai, straipsniai, užrašai, išrašai (1817-1872 m.).
Fonde išliko Stanislovo Kazimiero Kosakovskio parašytos istorinės genealogijos monografijos II tomo parengiamoji medžiaga ir knygos recenzija, herbų piešinių rinkinėlis, jo daryti mechaninių dirbtuvių Vaitkuškyje įrengimų brėžiniai (XIX a. pab.-XX a. pr.).
Yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio grožinės kūrybos tekstų (1900-1917 m.), keletas piešinių, Lyduokių dvaro observatorijos astronominių tyrimų užrašai.
Iš kitų minėtini: Michalinos Kristinos Zaleskytės-Kosakovskienės kelios knygos prozos ir poezijos tekstų (1869-1890m.), Elžbietos Bisping-Kosakovskienės įvairūs mokykliniai užrašai (1897 ir b.m.), kitų giminės atstovų literatūriniai vertimai, užrašai (1779-1914 m.).
3. KOSAKOVSKIŲ VISUOMENINĘ VEIKLĄ (1788-1919 m.). Medžiagos nėra daug. Tarp Kosakovskių visuomeninėje veikloje aktyviausiai dalyvavo Mykolas Stanislovas. Šeimos archyve išliko keletas dokumentų apie jo veiklą I-ojo pasaulinio karo metu Evakuacinėse komisijose, paskiri dokumentai apie veiklą Kauno ūkiškojoje draugijoje 1909-1915 metais: įstatų projektai, posėdžių protokolai, raštai įvairiais veiklos klausimais, dėl bandomojo ūkio jo Lyduokių dvare įsteigimo ir kt. Yra šiek tiek medžiagos iš veiklos Lyduokių labdarybės draugijoje (1907-1919 m.) - įstatų projektas, ataskaitos, ūkio dokumentai; Ukmergės kredito draugijoje ir kitose draugijose (1906-1919 m.).
Į šį skyrių taip pat pateko Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738-1794) politinio pobūdžio kalbos (nuorašai) 1788-1791 m. Lietuvos-Lenkijos valstybės seimuose apie valstybės politiką, seimus, valstybės ūkį, karinę valdžią, dvasininkų gyvenimą ir kt.
4. KOSAKOVSKIŲ ŠEIMOS IR GIMINĖS KORESPONDENCIJA. (1670-1810). Nemažą jos dalį sudaro susirašinėjimas su savo šeimos nariais ir giminėmis. Tai daugiausia asmeninio pobūdžio laiškai bei rašyti turto, palikimo, ūkiniais reikalais.
Gausiausia yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio korespondencija- per 100 adresatų ir siuntėjų, apimanti laikotarpį nuo 1895 iki 1918 m. Dalis jų - tai paties Mykolo Stanislovo rašyti laiškai įvairiems asmenims. Laiškuose rašoma piniginiais, turto, teismų bylų, ūkiniais bei asmeniniais reikalais. Keliuose laiškuose yra užuominų apie 1914 m. karo įvykius, evakuotą Lyduokių dvaro turtą, Rusijos Raudonojo Kryžiaus veiklą.
Korespondencijoje rasime Mykolo Stanislovo 1909.02.02 d. rašytą laišką Prancūzijos astronomų drugijos generaliniam sekretoriui Kamiliui Flamarijonui (Camille Flammarion), kuriame aprašo savo mėgėjišką observatoriją Lyduokių dvare bei pastarojo teigiamas atsakymas dėl Kosakovskio pageidavimo įstoti į draugiją.
Gale sudėti įvairių žurnalų redakcijų ("Kurier Litewski", "Biblioteka Warszawska" ir kt.), leidyklų ir knygynų raštai Mykolui Stanislovui Kosakovskiui dėl žurnalų prenumeratos, keletas raštų piniginiais reikalais.
Kitų Kosakovskių laiškų fonde išliko nedaug. Tai Stanislovo Kazimiero Kosakovskio asmeninė ir valdų reikalais negausi korespondencija (1865-1888 m.), keletas Aleksandros Laval-Kosakovskienės laiškų finansiniais ir teismo bylų reikalais (1872-1884 m.), Elžbietos Galen-Bisping-Kosakovskienės asmeninė korespondencija (1906-1918 m.). Pluoštelis LDK iždo komisijos raštininko Mykolo Kosakovskio (1733-1798) korespondencijos (1761-1773 m.) turto, teismo bylų, ūkiniais, asmeniniais reikalais; laiškuose yra užuominų apie to meto politinius įvykius. Jo žmonos Barboros Ziberkaitės-Tyzenhauzienės-Kosakovskienės korespondencija (1754-1773 m.), daugiausia teimo bylų, piniginiais reikalais.
Atskirai pažymėtini buvę bibliotekoje Varšuvoje Kosakovskių giminės laiškų rinkiniai, suformuoti į atskirus tomus, įrišti ir pavadinti "Korespondencja Rodziny Kossakowskich...". Fonde jų yra trys. T.3. Tai Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738-1794) laiškų (autografų) rinkinys. Į šį tomą yra surinkti 174 laiškai (369 lapai), apimantys laikotarpį nuo 1759 iki 1789 m. Laiškai adresuoti LDK kariuomenės generolui, karaliaus pakamariui Juozapui Zabielai, Kauno pav. maršalkai, LDK laučiui Antanui Zabielai, pakamariui Jurgiui Zabielai, LDK iždo komisarui, vaiskiui Mykolui Zaleskiui ir kitiems asmenims. T.5. sudaro 1740-1798 m. Kosakovskių korespondencijos (autografų) rinkinys. Tai Kauno pav. pastalininkio ir kašteliono Dominykų Kosakovskių (du siuntėjai) laiškai Kauno pav. pataurininkiui Antanui Zabielai (12 lšk., 1740-1782 m.), Poznanės kanauninko Remigijaus Kosakovskio laiškai anoniminiams adresatams (6 lšk., 1761-1775 m.), rotmistro Tado Kosakovskio laiškai Kauno pav. maršalkai ir laučiui Antanui Zabielai ir Sofijai Zabielienei (14 lšk., 1760-1776 m.); kanauninko Jono Kosakovskio (7 lšk., 1752-1791 m.) ir pastalininkio, LDK iždo komisaro Jokūbo Kosakovskio (23 lšk., 1776-1786 m.) laiškai Kauno pav. maršalkai Antanui Zabielai ir kitiems asmenims. Yra po keletą kitų Kosakovskių laiškų: Juozapo - seneliui (XVIII a.), S.Kosakovskio - Raudondvario dvaro valdytojui Jankauskui (1789) ir kt. asmenims. T.6. Šį giminės korespondencijos tomą sudaro Kosakovskių 1670-1810 m. laiškų nuorašų iš Radvilų Nesvyžiaus archyvo rinkinys. Tai Kameneco kaštelionienės Kotrynos Potockytės-Kosakovskienės (1722-1803) laiškai Vilniaus vaivadai Karoliui Stanislovui Radvilai, grafienei Ostrogiškienei, Splavskiui ir kt. (viso 22 lšk., rašyti 1764-1797 m.), Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1737-1794) - K.S.(?) Radvilai ir anon. adresatams (18 lšk., 1770-1778m.), Kauno pav. pataurininkio Simono Kosakovskio (1741-1794) - K.S.Radvilai(?) (27 lšk., 1767-1790 m.), karaliaus Stanislovo Augusto kabineto sekretoriaus, poeto, vertėjo, religinio polemisto Antano Kosakovskio (1718-1786) - Vilniaus vaivadai K.S. Radvilai, Bernatavičiui (17 lšk., 1780-1783 ir b.m.), tarp jų yra karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio laiškas Antanui Kosakovskiui (1782 m.); gausi Žemaičių stalininko Dominyko Kosakovskio korespondencija - 76 lšk., rašyti 1760-1786 m., dauguma laiškų užšifruoti - Vilniaus vaivadai K.S.Radvilai, Sokolovskiui, Tryčinskiui ir kitiems adresatams. Po keletą laiškų: Černigovo stalininko Aleksandro Kosakovskio 2 laiškai Karoliui Radvilai (1700 m.), vėliavininko Antano Kosakovskio laiškai anon. adresatui (1 lšk., 1720 m.), Kauno pav. vėliavininko Jeronimo Kosakovskio - Karoliui(?) Radvilai (2 lšk., 1783, 1784 m.), Kuršo vysk. sufragano A. Kosakovskio - Dominykui Radvilai (1810 m.), Mykolo Kosakovskio - Stanislovui Nezabitauskiui (1670 m.), LDK iždo raštininko, Vitebsko kašteliono Mykolo Kosakovskio - Karoliui (?) Radvilai (2 lšk., 1769, 1782 m.), Poznanės kanauninko, Edukacinės komisijos korespondento Paryžiuje, jėzuito Remigijaus Kosakovskio (1730-1780) - Karoliui (?) Radvilai (1777 m.) bei kiti (viso 14 laiškų).
Visi laiškų nuorašai patvirtinti Aleksandro Valickio parašu.
Ši korespondencija teikia daug informacijos apie to meto Anglijos, Prancūzijos, Prūsijos, Turkijos, Rusijos santykius ir karinius įvykius, apie Lenkijos-Lietuvos valstybės politinį gyvenimą - Torunės, Radomo, Baro konfederacijas, I-ąjį valstybės padalinimą, bajorų seimų ir seimelių rengimą, bajorų kovą dėl valstybinių pareigų, apie Edukacinės komisijos veiklą, minimi to meto Lietuvos ir Lenkijos didikai, politiniai veikėjai (Radvilos, Čartoriskiai, Tyzenhauzai, Pacai ir kt.), rašo apie teismų bylas, savo turtinius reikalus; Livonijos vysk. J.K. Kosakovskis - apie savo literatūrinius kūrinius ir t.t.
Skyriaus gale sudėta keletas Kosakovskių laiškų, sveikinimų Kosakovskiams ir kitiems asmenims, pluoštelis vizitinių kortelių (viso 17), keli neidentifikuoti laiškai (1748-1914 m.).
5. KOSAKOVSKIŲ DVARŲ IR KITO NEKILNOJAMO TURTO DOKUMENTAI (1692-1921). Kaip jau buvo minėta, atskirų dvarų dokumentų apimtis labai nevienoda - pilnesni, gausesni yra Kosakovskių valdų Rusijoje archyvai; Lyduokių ir Vaitkuškio dvarų medžiaga negausi, fragmentiška, kai kurių kitų išlikę vienas kitas dokumentas. Daug statistinių dokumentų, sąrašų, suvestinių, apyskaitų, ekonomų ataskaitų. Skyriaus viduje medžiaga suskirstyta pagal dvarus.
LYDUOKIŲ DVARAS Ukmergės apskr. - Mykolo Stanislovo Kosakovskio valda (1837-1921 m.). Tai dvaro ir miestelio pirkimo-pardavimo dokumentai (1901-1907 m.), M.S.Kosakovskio parengtos tarnautojų darbo instrukcijos (1908-1918 m.), turto apskaitos knyga (1910-1911 m.), dvaro ūkio pastatų planai (1911-1912 m.); yra dokumentų apie turto evakuaciją iš Lyduokių dvaro į Rusiją I-ojo pasaulinio karo metais (1915 m.). Keletas Lyduokių dvaro žemių melioravimo dokumentų, laukų drenavimo projektai, sąmatos ir kt. (1910-1914 m.). Pajamų ir išlaidų, ūkio produkcijos apyskaitos (1896-1921 m.), žemės, pastatų nuomos, darbininkų samdos sutartys (1898-1916 m.), samdinių registracijos ir darbo užmokesčio knygos (4 knygos, 1918-1921 m.), samdinių darbo užmokesčio knygelės (40 kn., 1918-1920 m.). Yra pluoštelis korespondencijos - Mykolo Stanislovo Kosakovskio ir dvaro administratoriaus Stanislovo Pliucinskio susirašinėjimas su pavieniais asmenimis ir įstaigomis dėl ūkio valdymo, skolų ir paskolų, ūkio produkcijos pardavimo, elektros, telefono, vandentiekio įvedimo, žemės ūkio įrengimų ir automobilių pirkimo bei taisymo, astronomijos observatorijos įrengimo ir kt. reikalais (1885-1918 m.); įvairios sąskaitos, dvaro pastatų draudimo ir mokesčių kvitai, "Felineko" ūkio sąskaitos ir kvitai, vaistinių, Zavadskio knygynų Vilniuje, Gebetnerio ir Volfo natų knygyno Varšuvoje ir kt. sąskaitos už knygas, laikraščių ir žurnalų prenumeratos kvitai, Varšuvos, Ukmergės foto dirbtuvių sąskaitos ir kt. (1837-1918 m.).
Lyduokių dvaro Skačiūnų palivarko pirkimo-pardavimo (1910 m.), keliolika ūkio valdymo, samdos, žemės melioravimo dokumentų (1858-1920 m.).
VAITKUŠKIO DVARAS Ukmergės apskr. (1738-1918 m.). Dvaro turto ir ūkio dokumentai (1807-1914 m.): atskirų palivarkų gyventojų, jų prievolių, mokesčių, kilnojamo turto sąrašai, žemės ir miškų planai; Varšuvos rūmų ir Vaitkuškio dvaro pajamų ir išlaidų suvestinės ir kt. Keletas laiškų ūkiniais reikalais. Sąskaitos, kvitai už prekes, atliktus darbus ir patarnavimus. Vaitkuškio dvaro Antakalnio, Deltuvėlės, Migučių, Mašmų palivarkų, Vaitkūnų, Mielionio ir kt. kaimų žemės sklypų, miškų ir laukų planai, nubraižyti 1862-1905 m.
Stanislovo Kazimiero Kosakovskio Vaitkuškio dvaro bibliotekos katalogas, sudarytas Jadvygos Valikovskos 1898 m. Kataloge knygos suskirstytos į 16 skyrių: religija ir filosofija, istorija, politinė ekonomija, teisė, karyba, heraldika, pedagogika, literatūra ir kalbos, gamtos mokslai, matematika, geografija, laikraščiai, seni kalendoriai, almanachai, menas ir medicina - viso suregistruota 9860 leidinių lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Kataloge nurodytas autorius, leidinio pavadinimas, išleidimo data ir kartais vieta, pažymėta, kokioje spintoje leidinys randasi, kartais pridėtos kai kurios pastabos. Ankstyviausios knygos siekia XVII a. I p.
KOSAKOVSKIŲ VALDOS RUSIJOJE IR UKRAINOJE (1692-1917 m.). Bylos ir atskiri dokumentai. Fonde išliko palyginti daug medžiagos, teikiančios informacijos apie Vakarų Uralo kalnų pramonės Archangelsko vario kasyklos ir aukštakrosnės Ufos gub. veiklą, produkciją XIX a. (1810-1902m.). Tai Aleksandrai Laval-Kosakovskienei priklausančių įmonių kilnojamo ir nekilnojamo turto, žemių apyrašai, inventoriai, ekonominė-geografinė įmonių apžvalga (1852-1876 m.), vario lydyklos 1857-1883 m. rentabilumo, pajamų ir išlaidų apyskaitos, Kargalino kasyklų rūdos išgavimo žiniaraščiai (1864-1865 m.), 1874-1883 m. vario rūdos produkcijos apskaitos žiniaraščiai, skolų žiniaraščiai ; įmonių 1874 m. revizijos medžiaga, sutartis dėl vario transportavimo ir įgaliojimai (1853 m.), įmonių savininkų ir valdytojų Leono Sulistrovskio, Ivano Zorkovo, Stanislovo Kerbedžio, Vladimiro Kosakovskio, pirklio Michailo Komelovo susirašinėjimas su įstaigomis ir atskirais asmenimis dėl įmonių veiklos, jų pardavimo, produkcijos, mokesčių sumokėjimo, darbininkų reikalų ir kt. (1853-1882 m.).
Yra keletas dokumentų dėl Būdos-Vachovkos dvaro Kijevo gub. išdalinimo, skolų apmokėjimo (1908-1914 m.).
Daugiausia medžiagos išlikę iš PAPŪZŲ dvaro Simbirsko gub., Korsunio apskr. ir ČEDAJEVKOS dvaro Penzos gub. Gorodiščio apskr. (1692-1917 m.). Dauguma dokumentų XIX a., kai dvarus valdė A. Laval-Kosakovskienė. Tai dvarų priklausomybės dokumentai, dvarų žemės ribų knygos, teismo bylų aktai (1692-1886 m.), įgaliojimai valdyti dvarus (1871-1909 m.), dvarų kilnojamo ir nekilnojamo turto 1837-1903 m. ir 1914 m., 1917 m. inventoriai-apyrašai, įkainiai; atskirų kaimų valstiečių reviziniai sąrašai (1850 ir 1857 m.); dvarų pajamų ir išlaidų apyskaitos, žemės ūkio produkcijos apyvartos, miško eksploatacijos žiniaraščiai (1833-1917 m.). Yra dokumentų apie baudžiavos panaikinimo 1861 m. procesą: Papūzų ir Čedajevkos dvarų, jų kaimų žemės sklypų, laukų, išnuomojamų ir parduodamų valstiečiams, sąrašai (1862-1871 m.), žemės sklypų išpirkimo sutartys (1862-1866 m.), žemės sklypų, pievų, miškų, malūnų, ganyklų nuomos, samdos sutartys, nuomininkų sąrašai (1861-1915 m.). Valstiečių duoklių, nepriemokų sąrašai (1852-1914 m.). Dvaro tarnautojų samdos, asmens dokumentai (1856-1911 m.). Pluoštas dvarų valdytojų pranešimų ūkio reikalais. Yra užuominų apie 1905-1907 m. revoliucijos atgarsius dvaruose ir apylinkėse. Papūzų dvaro valdytojo Kazimiero Polanieckio du ūkio darbų dienoraščiai (1834-1917 m.). Savininkų Aleksandros Laval-Kosakovskienės ir Stanislovo Čėsnos Kosakovskio ir dvarų valdytojų susirašinėjimas, nurodymai dvarams administruoti (1828-1916), susirašinėjimas su pavieniais asmenimis, Korsunio apskr. įstaigomis miško eksploatacijos (1869-1916 m.), kaimo mokyklos, cerkvės reikalais (1835-1902 m.), dėl valstiečių reikalų (1834-1908 m.), žemdirbystės vystymo dvaruose (1866-1899 m.); susirašinėjimas su bankais, draudimo, kredito įstaigomis (1868-1916 m.); su bajorų globos ir kitomis draugijomis, Laval vardo vaikų prieglaudos Sankt Peterburge reikalais (1846-1907 m.), atskirais asmenimis, pirkliais dėl žemių pardavimo ir nuomos, ūkinių ir finansinių reikalų, dvarų revizijos ir kt. (1835-1915 m.); sąskaitos, pakvitavimai (1837-1915 m.). Dvarų ariamų žemių, laukų, miškų, kaimų situaciniai planai (1874-1903 m.).
Keletas dokumentų iš kitų Kosakovskių valdų (Šventežerio, rūmų Varšuvoje, Žeimių dvaro) (1741-1914 m.).
6. SIESIKŲ DVARO Ukmergės pav. - Daugėlų (Kosakovskių giminės) valdos - dokumentai (1594-1916 m.). Tai tik nedidelė šeimos archyvo dalis. Keletas Dominyko, Stanislovo ir kitų Daugėlų asmens dokumentų (1848-1890); Dominyko, Konstantino, Stanislovo ir kitų Daugėlų korespondencija (per 40 adresatų ir siuntėjų) (1755-1914 m.) piniginiais, dvaro ūkiniais, teismo bylų, asmeniniais ir giminės reikalais. Yra 1831 m. sukilimą ir Dominyko Daugėlos veiklą jo metu atspindinčių dokumentų (1830-1837 m.). Pluoštelis teisinių aktų: šaukimų į teismą, teismo dekretų ir kt. civilinėse, baudžiamosiose bylose, žemės ribų aktai (1594-1908 m.). Turto priklausomybės raštai, ūkio tvarkymo dokumentai, statistinės žinios - Siesikų dvaro kilnojamo ir nekilnojamo turto apyrašai, inventoriai (1757-1862 m.), valstiečių reviziniai sąrašai (1816-1858 m.), Siesikų dvaro pajamų ir išlaidų, žemės ūkio produkcijos žiniaraščiai (1823-1909 m.), dvarų žemės, pastatų nuomos, įkeitimo, pardavimo dokumentai (1755-1904 m.); Siesikų dvaro mokesčių mokėjimo, rekrūtų pristatymo kvitai, pakvitavimai apie gautus pinigus, sąskaitos (1781-1916 m.), samdos dokumentai (1832-1905 m.).
7. KOSAKOVSKIŲ IKONOGRAFIJA (1790-XX a. pr., dauguma nuotraukų darytos 1888-1905 m.). Fonde priskaičiuojama apie 800 įvairaus dydžio nuotraukų, apie 100 piešinių, reprodukcijų, brėžinių ir atvirukų - viso 360 saug. vienetų. Dauguma nuotraukų darytos Stanislovo Kazimiero Kosakovskio. Fotografija buvo grafo pomėgiu; Vaitkuškio dvare XIX a. II pusėje veikė turtinga fotolaboratorija; jo, kaip menininko talentas, įvertintas tarptautinėse ir vietinėse fotografijos parodose - apie tai liudija nuotraukose išlikę apdovanojimų pažymėjimai Varšuvos (1889, 1897, 1901 m.), Vitebsko (1903 m.), Londono (1903 m.), Panevėžio (1903 m.) parodose. Kitos nuotraukos darytos jo sūnaus Mykolo Stanislovo bei Ukmergės, Vilniaus, Varšuvos fotografų.
Fonde yra išlikę 212 portretinių bei pavienių Kosakovskių šeimos ir giminės nuotraukų (minima 70 asmenų), dalis jų - tai perfotografuoti portretai arba perfotografuotos portretinės nuotraukos (apie 40 nuotr.). 320 Kosakovskių giminės grupinių nuotraukų (1888-1905 ir b.m.). Tarp jų yra Mykolo Stanislovo Kosakovskio nuotraukų albumas: šeimos portretinių, grupinių, Vaitkuškio dvaro rūmų, fotolaboratorijos, bažnyčios, Varšuvos rūmų ir kt. (59 nuotr. iš XIX a. pab.). Yra nuotraukų iš dvarininkų, valstiečių, samdinių buities, to meto Lietuvos ir Lenkijos įžymių valstybės, visuomenės veikėjų, didikų fotografijos (apie 180); Vaitkuškio dvaro, parko ir jo apylinkių, Mykolo Stanislovo Kosakovskio observatorijos Lyduokių dvare, rūmų Varšuvoje ir kt. (51 nuotr.), gamtos, medžioklės scenos (27 nuotr.), užfiksuoti kelionių po pasaulį įspūdžiai, miestų vaizdai (32 nuotr.), keletas piešinių ir reprodukcijų, įvairūs atvirukai.
Daug nuotraukų yra be metrikų, nedatuotos, nufotografuoti asmenys ir kiti objektai neidentifikuoti.
Be to, fonde yra išlikę Stanislovo Kazimiero Kosakovskio Vaitkuškio dvaro fotolaboratorijos nuotraukų klišių sąrašai - 61 lapo apimties knyga, į kurią įtraukta apie 2000 klišių, suskirstytų į grupes pagal vietoves (30 pavadinimų), asmenis ir įvairią tematiką. Atskirai sudarytas didelių formatų klišių sąrašas.
LITERARIA (1790-1912 m.). Daugiausia tai XIX a. pab. neišaiškintų asmenų ar Kosakovskių ? mokykliniai užrašai (senovės istorijos, Lenkijos, Rusijos istorijos, italų, prancūzų, anglų kalbų), keletas fragmentiškų eilėraščių ir apsakymų vertimų, 1859 m. anoniminio autoriaus sudarytas 1547-1858 m. lietuviškų knygų ir periodinės spaudos sąrašas ir kt.
ARCHIVALIA (1698-1854 m.). Tai 1564-1863 m. Livonijos senatorių, gubernijų maršalkų, šlėktų sąrašai; 1698 m. Gardino pav. bajorų sąrašas; keletas dokumentų (rankraštiniai nuorašai) apie Baro konfederaciją (1767-1769 m.) - konfederacijos maršalkų manifestai, universalai, raštai; apie kitus politinius to meto įvykius (I Žečpospolitos padalinimą, 1831 m. sukilimo atgarsius Pagiriuose (Ukmergės apskr.), kt. Yra Ukmergės apskr. teismų dokumentų, dekretų ir kt. bylose dėl žemės ribų, piniginiais reikalais, kriminalinėse bylose ir kt. (1726-1805 m.); Raseinių ir Kražių miestų privilegijų, duotų 1568-1792 m., sąrašas (1833 m. rankraštinis nuorašas); Ukmergės apskr. Šapavos dvaro inventorius (1741 m.); Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegija, kuria transumuoja ir patvirtina Kėdainių miestui Magdeburgo teises (1792 m., nuorašas) ir kt. Pluoštas politinių veikėjų ir kitų asmenų korespondencijos (1719-1914 m.), tarp jų keletas laiškų Mirabelio dvaro (Ukmergės apskr.) valdytojui Kristupui Semaškai (13 lšk.,1765-1770 m.), Vilniaus vysk. I.J. Masalskio laiškas anon. adresatui (1764 m., nuorašas), K.Radvilos- Pakamarienei Borchienei (1768 m.), Barboros? Radvilienės - maršalkienei Mnišekienei (1730 m.), Sofijos Tiškevičienės ir jos dukterų - Feliksui Tiškevičiui (1880-1884 m., laiškų rinkinys) ir kt.
