F 106, 283 saug.vnt., 1899 - 1944. Rankraštiniai dokumentai, autografai, mašinraščiai, mašinraštiniai nuorašai, spaudiniai, nuotraukos (perfotografuotos). Lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių k.
Fondą sudaro įvairių lietuvių kultūros, švietimo, šalpos, sporto ir kt. draugijų, susibūrusių skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais, veikusių tiek Lietuvoje tiek ir už jos ribų, dokumentai.Viso paminėtos 55 draugijos. F 106 jos išdėstytos abėcėlės tvarka. Daugelio draugijų dokumentai suformuoti į 1-2 saugojimo vienetus. Plačiau pristatytos šios draugijos: Ateitininkų organizacija - 20 saug.vnt., Lietuvių rašytojų draugija - 12 saug.vnt., "Žagrė" - 12 saug.vnt., "Žvaigždė"- 12 saug.vnt., "Kanklės" - 7 saug.vnt., "Pochodnia" - 7 saug.vnt., Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti - 5 saug.vnt., "Saulė" - 4 saug.vnt. ir kt. Didžiausią Draugijų jungtinio fondo (F 106) dalį sudaro šv. Kazimiero draugijos dokumentai - 122 saug.vnt. F 106 buvę "Žiburio" draugijos dokumentai (123 saug.vnt.) suformuoti į atskirą fondą - F 197.
Kaip ir kada Draugijų jungtinio fondo dokumentai pateko į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrių duomenų nėra. Žinoma tik, kad 1) dokumentai, susiję su Rygos lietuvių draugijomis ("Aušra", "Kanklės", "Žvaigždė", Lietuvių pašalpos, "Viltis" ir kt.) priklauso Kazimiero Vizbaro archyvui, pirktam iš K. Ilginio (1988 m.spalio 28 d. aktas); 2) tvarkant kai kurių redakcijų, daugiausia "Ateities spindulių" fondo, dokumentus rasta medžiagos apie Ateitininkų organizaciją. Šie dokumentai buvo perkelti į Draugijų jungtinį fondą - F 106 (1988 m. vasario 15 d. aktas Nr.3).
F106 sutvarkytas 1996 - 1997 m.
I.Lietuvių draugijos carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje.
Draugijų jungtiniame fonde saugomi Antano Šimoliūno 1923 m. atsiminimai apie pirmąją lietuvių draugiją "Aušra", įsikūrusią 1881 m. Rygoje ir 1893 m. Rygoje įsteigtos Lietuvių pašalpos draugijos rengtų lietuviškų Vakarėlių programos, afišos (1904 - 1909).Lietuvių draugijos kūrėsi ir Peterburge, kur lietuviai sudarė vieną gausesnių kolonijų carinėje Rusijoje. F 106 saugomos žinutės apie Lietuvių ir žemaičių labdaringąją draugiją, jos ruošiamą spaudai kalendorių (1899 - 1906); Lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją (1904), Mažturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją (1904).
Po 1904 m. gegužės 7 d. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo ir 1905 m. revoliucijos Rusijoje žymiai suaktyvėjo lietuvių draugijų kūrimasis bei veikla. F 106 galima rasti: švietimo draugijų "Žvaigždė" Rygoje (1906 - 1915) ir "Saulė" Kaune (1907 - 1912) dokumentų, kultūros draugijų Rygoje "Kanklės" (1904 - 1910), "Žaislas" (1914), Rygos Politechnikos instituto studentų lietuvių ratelio "Viltis" (1909 - 1910), Šiaulių "Varpo" (1909) dokumentų,rengtų vakarėlių afišų, Marijampolės ūkio draugijos "Žagrė" kūrimosi dokumentų (1906 -1913).
Išskirtinė vieta Draugijų jungtiniame fonde tenka šv. Kazimiero draugijai įkurtai 1906 m. lietuviškoms knygoms ir laikraščiams leisti. Fonde yra 122 šios draugijos dokumentai. Tai įstatai (1905 - 1936), visuotinių ir valdybos posėdžių protokolai (1913 - 1936), draugijos pirmininko ataskaitos (1908 - 1934),įvairūs dokumentai (1905 - 1935), korespondencija (1906 - 1935).
II. Lietuvių draugijos Pirmojo pasaulinio karo metu.
1914 m. lapkričio 14 d. buvo patvirtinti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. F 106 saugoma keletas dokumentų, susijusių su šios draugijos veikla 1915 - 1917 m.
Daugelis nuo karo bėgusių lietuvių būrėsi į įvairias draugijas toli už Lietuvos ribų. Draugijų jungtiniame fonde saugomi į Voronežą evakuotų moksleivių - ateitininkų, sudariusių Voronežo kuopą,dokumentai (1916 - 1918): konferencijos, susirinkimų protokolų fragmentai, sekcijų ataskaitos, moksleivių referatai, vakarėlių programos.
Nedidelė dalis nuo karo bėgusių lietuvių atsidūrė Helsinkyje, kur susibūrė į Helsinkio lietuvių draugiją, o vėliau ir į Lietuvių evakuacijos komitetą. Apie tai byloja 2 Draugijų jungtiniame fonde suformuoti vienetai.
F 106 išliko Lietuvoje kurtos Lietuvių krikščioniškosios išeivių globos draugijos įstatai (1915).
III. Nepriklausomoje Lietuvoje veikusios draugijos.
Šį laikotarpį Draugijų jungtiniame fonde atstovauja 26 pavadinimų kultūros, švietimo, religinės, technikos, ūkio, sporto draugijos.
Daugelio draugijų F 106 išliko ir saugomi tik įstatai: Lietuvos jacht-klubo (1921), Lietuvos technikų draugijos (1922), Lietuvių - ukrainiečių scenos ir dainų mėgėjų draugijos (1928), religinės šv. Juozapo brolijos (1930), Lietuvos komivojažierių draugijos (b.m.).
Negausios dokumentais Lietuvos jaunimo sąjunga: sąskaitos, sąskaitų knygutės (1920 - 1925); Šaulių sąjunga: šaulių fizinio lavinimo doktrinos konspektas (1922); "Tiesos"draugija: susirinkimų protokolai (1926 - 1933); Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija: prašymai priimtiį draugijos narius (1928 - 1929); Fribūro lietuvių - studentų draugija "Lituania": laiškas Simonui Šultei (1929); Lietuvos raudonasis kryžius: įstatų pakeitimai (1932); leidybinė "Pažangos" draugija: kasos knyga (1935); Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga: varžybų tvarkaraščiai (1935) ir kt.
F 106 saugomi po karo atgaivintos Ateitininkų organizacijos dokumentai: moksleivių kuopelių susirinkimų protokolai, programiniai dokumentai, kūryba (1920 -1940).
Tą patį galima pasakyti ir apie "Žagrės" draugiją. Yra išlikę narių sąrašai, dokumentai, susiję su draugijos atgaivinimu (1921 - 1925), laiškai draugijos pirmininkui Vladui Draugeliui (1922 - 1924).
Nemažą Draugijų jungtinio fondo dalį sudaro įvairių Lietuvos lenkų draugijų dokumentai: švietimo ir kultūros draugijos "Pochodnia" (1930 - 1938), sporto klubų "Sparta" (1926 - 1938) ir "Slavia" (1939), Lenkų akademinio jaunimo sąjungos (1930 - 1938), Vytauto Didžiojo universiteto studentų - lenkų draugijos (1932 - 1939), Žemės ūkio gamintojų sąjungos (1934 - 1938) dokumentai.
IV. Antrojo pasaulinio karo metų lietuvių draugijos.
Draugijų jungtiniame fonde šį laikotarpį pristato 2 draugijos: Laisvamanių etinės kultūros draugija ir Lietuvių rašytojų draugija. Iš pirmosios draugijos dokumentų paminėtini: dar 1939 m. spalio 28 d. parengtas memorandumas, reikalaujantis priimti civilinės metrikacijos įstatymą, keletas straipsnių santuokinės teisės klausimais (1943 - 1944).
Įvairūs Lietuvių rašytojų draugijos dokumentai apima laikotarpį nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1942 m. rugsėjo: draugijos įstatai (1942), prašymai vokiečių valdžiai, pažymėjimai draugijos nariams ir kt. dokumentai.
Draugijų jungtiniame fonde paminėtos daugelio Lietuvoje gerai žinomų asmenybių pavardės: Antanas Šimoliūnas ("Aušros" draugija), Pranas Mašiotas ("Žvaigždė", Lietuvių pašalpos draugija Rygoje), Kazimieras Vizbaras ("Aušros", "Kanklių", "Žvaigždės" draugijos), Pranciškus Petras Būčys, Eduardas Volteris, Kazimieras Būga (Apšvietos darbininkų kuopelė), Aleksandras Dambrauskas - Jakštas, Antanas Alekna (šv.Kazimiero draugija), Pranas Dovydaitis, Jonas Vileišis, Leonas Bistras (Ateitininkų organizacija), Konstantinas Olšauskas ("Saulės" draugija), Karolis Dineika (Šaulių sąjunga), Vladas Draugelis, Juozas Laukaitis ("Žagrės" draugija), Felicija Bortkevičienė, Kazys Grinius, Vaclovas Biržiška, Petras Cvirka (Laisvamanių etinės kultūros draugija), Faustas Kirša, Ieva Simonaitytė, Teofilis Tilvytis, Salomėja Nėris, Liudas Dovydėnas (Lietuvių rašytojų draugija) ir daug kitų.
