F215, 252 saug. vnt., 1907-2005 ir s. a.. Autografai, rankraščiai, mašinraščiai, mašinraščių kopijos, spaud. iškarpos, piešiniai, eskizai, nuotraukos. Lietuvių, rusų, italų, vokiečių kalbomis.
2011 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dokumentus padovanojo Rimto Kalpoko dukra Silvija Vėlavičienė.
Fondo stovis geras.
Fondo sudarytojai: tapytojas, dailės pedagogas Petras Kalpokas (1880-1945) ir jo sūnus tapytojas, grafikas Rimtas Kalpokas (1908-1990).
Fondo sudėtis:
Asmens, buities dokumentai. – 1907-1976
Petro Kalpoko santuokos liudijimas (1907), mokslo ir studijų pažymėjimai, Moncos Aukštojo pramoninės dailės instituto 1934-1935-XIII metų ir Moncos Aukštojo pramoninės dailės instituto baigimo diplomai, Rimto Kalpoko ir jo žmonos Viktorijos Kumpikevičiūtės- Kalpokienės tarnybinis pasas vykti į užsienį, Darbo Kauno valstybiniame taikomosios dailės institute tarnybiniai dokumentai, Moncos ir Briancos amatininkų sąjungos raštas dėl medalio, suteikto Rimtui Kalpokui sąjungos 30-čio proga už nuopelnus meno srityje, Lietuvos TSR Vidaus reikalų komisariato Kauno skyriaus išduotas leidimas Petrui Kalpokui tapyti peizažus Kaune būsimai visasąjunginei dailės parodai Maskvoje, Petro Kalpoko mirties liudijimas, Rimto Kalpoko sutartis su Valstybine grožinės literatūros leidykla dėl jo parengtos knygos „Petras Kalpokas“ leidybos, Petrui Kalpokui paminklo jo palaidojimo vietoje Kaune, Petrašiūnų kapuose, pastatymo sąmata, taupomoji ir limitinė pramoninių prekių knygelės, buities išlaidų užrašai ir kt.
Kūrybinė veikla. – 1912-1988
Nemažą kūrybinio palikimo dalį sudaro R. Kalpoko straipsniai ir kritinės pastabos atsiliepiant į įvairias publikacijas spaudoje, atsiminimai apie žinomus Lietuvos menininkus, gyvenimą Italijoje ir kitose šalyse: „Apie pirmąją menininkų kalvę“; „Dailės tradicijos Kaune“; „Italas gydytojas Lietuvos Meno entuziastas“ ; „Italijos vaizduojamoji dailė po 40 metų“; „Pedagogika ir bohema“; „Tradicijų tąsa“; „Petras Kalpokas“; „Apie J. Švažą“; „Dienoraštinio pobūdžio atsiminimai; „F. Šaliapinas, V. Podėnaitė ir K. Petrauskas Milane“; „Mano mokytojai; Sestri Levante“ ; „Petras Kalpokas Vengrijoje 1912 metais“; „Su Justino Vienožinskio..“ „Teneri ricordi (1933-1934) Monza“ ir kt.
Kitą kūrybinio palikimo dalį sudaro R. Kalpoko ankstyvosios kūrybos piešiniai, eskizai, jo tapytų paveikslų fotokopijos, Lietuvių liaudies pasakų motyvais pieštos iliustracijos Jono Karvelio prekybos įmonės planuotai išleisti knygai ir kitos iliustracijos vaikų, klasikos kūriniams, maisto pramonės gaminiams, menininkų portretų eskizai ir draugiški šaržai; gamtos vaizdų, kaimo švenčių ir pavienių asmenų meninės nuotraukos ir kt.
Petro Kalpoko kūrybinio palikimo nedaug. „Karikatūra, piešta humoristinio leidinio „Ragutis“ viršeliui, 1921, Nr.1“; P. Kalpoko tapybos darbų iš serijos „LDK kunigaikščiai“, „Juozas Tumas-Vaižgantas“ ir „Žvejai taiso tinklą“ fragmento ir paveikslo „Pagunda“ nuotraukos.
Korespondencija. – 1921-1990
Rimto Kalpoko laiškų adresatai: sesuo Timona Lang-Huder (1), tėvas Petras Kalpokas (11), Vytautas Mackevičius (1), Silvija Vėlavičienė (7), Timona Vėlavičiūtė (2); raštai M. K. Čiurlionio Dailės ir Muzikos muziejams (2).
Kai kurie siuntėjai: Robertas Antinis (1), Athos Cori (1), Lina Ceriali (4), Edmundas Jurkša (10), D. Kalpokas (1), tėvas Petras Kalpokas (2), Vincas Kisarauskas (3), Timona Lang-Huder (47), Petras Lukas (Lukošius) (4)Eugenijus Matuzevičius (1), Juozas Miltinis (2), Gaetano Oltolina (8), Bronė Petrauskaitė (1), Angelo Pieroni (1), Stasys Santvaras (11), Nicola Segota (3), Emilio Spalla (1), Povilas Valaika (1), Silvija Vėlavičienė (2), Viktoras Vizgirda (7) ir kt.
Keletas Petro Kalpoko siuntėjų: Jonas Butėnas ir Kipras Petrauskas (1), M. Dondina (1), Z. ir K. Orantai (1), Emilija Grajauskaitė Pazukienė (1).
Šeimos dokumentai. – 1914-1990
Silvijos Vėlavičienės siuntėjai : Adriana Bartorelli (1), Timona Lang-Huder (2), Eugenijus Matuzevičius (1), Enzo Pellai (5); Lietuvos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kvietimas. Petro Kalpoko žmonos siusti atvirlaiškiai Thekla Munestine Haider (1) ir broliui (?) Ernstui (1).
Kitų asmenų rankraščiai. – 1934-1981
Ašmio straipsnis „Aiškėja R. Kalpoko dingusių kūrinių paslaptis“, skulptoriaus Mato Mančinsko gyvenimo aprašymas (1941), neįdentifikuoto autoriaus Rimto Kalpoko exlibrisas, Pio Semenini „Moters portreto“ eskizas, Italų dailininko Leonardo Spreafico piešinys, padovanotas Rimtui Kalpokui (1974), Jono Šileikos raštas Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės instituto kvalifikacinei komisijai (1947) ir kt.
Ikonografija. – 1917-2005
Petro ir Rimto Kalpokų nuotraukų albumas, Petro Kalpoko portretinės ir grupinės nuotraukos: P. Kalpoko ir jo žmonos Elizabetos Švarc vestuvių nuotrauka, menininkas su sūnumi Rimtu Kalpoku savo dirbtuvėje Kaune, su šeimos nariais, su antrąja žmona Olga Dubeneckiene-Kalpokiene, vaikaičiu Povilu, su Kauno meno mokyklos kolegomis ir mokiniais, teatralais, su tapytoju, diplomatu Adalbertu Staneika Italijoje, su baleto artiste, pedagoge Marija Juozapaityte, Italijos pajūryje, ligoninėje, prie savo tapybos darbų ir kt. Petro Kalpoko 60-osioms mirties metinėms paminėti skirtas pašto ženklas.
Nemažą dalį fonde sudaro ir jo sūnaus Rimto Kalpoko portretinės ir grupinės nuotraukos: R. Kalpoko vaikystės ir jaunystės nuotraukos, R. Kalpokas savo dirbtuvėje Kaune, namų aplinkoje, Čarlio Čaplino vaidmenyje ir Kauno meno mokyklos vaidinimuose, su bendramoksliais, su žmona Viktorija Kumpikevičiūte-Kalpokiene, bibliografu Vladu Žuku, kariuomenėje, etnografinėje ekspedicijoje po Žemaitiją, žvejyboje Kuršių Nerijoje. R. Kalpoko 50-čio ir 70-čio jubiliejų paminėjimo nuotraukos ir kt.
Kitų asmenų nuotraukose: dukra Silvija Vėlavičienė, Elizabeta Švarz, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, Petro Kalpoko draugas, fotografas Giacomo Borasino, italų literatas Giuseppe Salvatori, Kęstutis Šliūpas, Pranas Vaičiūnas ir kt.
