2019 m. gruodžio 12 d.

Gruodžio 12 d.: Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygų“ pristatymas

Adomo Mickevičiaus veikalo „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ pirmasis leidimas, išėjęs 1832 m. gruodį Paryžiuje, kuris kartu buvo ir poema, ir politinis tekstas, atrodė kaip maldaknygė be autoriaus pavardės. Lietuviško leidimo poreikį galima grįsti tiek „Knygų“ turinio aktualumu tautinės savivokos, laisvo ir už visuomenę atsakingo žmogaus saviugdos aspektu, tiek veikale regimu impulsu pozityviai lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių plėtotei. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks 2019 m. „Flavijos“ leidyklos lietuvių kalba išleistos knygos pristatymas.

Žilvino Norkūno į lietuvių kalbą išverstos knygos pabaigos žodyje istorikas Rimantas Miknys rašo: „Mickevičius, atsivežęs tekstu fiksuotą evangelišką mintijimą apie lenkų tautos santykį su laisvės idėja, tapo pagrindine figūra emigrantų bendruomenei (ir ne tik Paryžiaus, bet ir kitų emigrantų kolonijų Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir t. t.)...“ A. Mickevičiaus biografas Jacekas Łukasiewiczius pastebi, kad „Knygos“ iš karto sulaukė emigrantų dėmesio ir tapo dažniausiai verčiamu, plačiausiai žinomu A. Mickevičiaus kūriniu, jos buvo išverstos į vokiečių ir prancūzų kalbas.

Vytautas Berenis, apžvelgdamas mesianizmą Lietuvos kultūros istorijoje, rašo, kad A. Mickevičius, sekdamas bibline retorika, savo aforizmais „Knygose“ išreiškė ypatingą, visiškai kitokį negu Vakaruose politikos ir moralės santykio supratimą. Rašytojo požiūriu, Europos nacijos yra stabų garbintojos.

„36. Ir padirbino karaliai prancūzams stabą, ir pavadino jį garbe, ir tai buvo tas pats stabas, kurį pagonys vadino aukso veršiu.

37. O ispanams karalius padirbino stabą, kurį pavadino politine įtaka, tai yra, galia ir valdžia, ir buvo tai tas pats stabas, kurį asirai garbino kaip Baalą, filistinai kaip Dagoną, o romėnai kaip Jupiterį.“

Pasak A. Mickevičiaus, anglų stabo, viešpatavimo jūrose ir prekyboje, kitas vardas yra Mamonas, vokiečių stabas, Gerovė, kadaise vadinta Molochu.

Viltį ir galią siekti laisvės A. Mickevičiui teikia katalikybė, išsaugojusi žodžio ir veiksmo tapatumą. Buvusi Lenkijos-Lietuvos valstybė yra blogų ir dorų pavyzdžių kraštas. Gerąją tos valstybės patirtį A. Mickevičius supriešina su geopolitiniais ginčais tarp Europos valstybių.

„85. Ir atseikėjo jiems Dievas, nes didi Lietuvių tauta, Lietuva, susijungė su Lenkija, kaip vyras su žmona, dvi sielos viename kūne. Ir nebuvo niekad iki tol tokios Tautų sąjungos. Bet vėliau bus.

86. Nes ši Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, šios vedybos, yra būsimo visų Krikščioniškų tautų susijungimo – vardan Tikėjimo ir Laisvės – provaizdis.“

R. Miknys pastebi, kad skaitant „Knygas“ į akis krinta A. Mickevičiaus aiškinimų sąsajos su masoniškos saviugdos tikslais, nukreiptais į žmonijos tarpusavio meilės, brolybės, dvasios laisvės principų supratimą ir jų taikymą savo asmeniui – prisidedant prie visuomenės teigiamos kaitos. A. Mickevičius savo veikalu kreipiasi ne tik į elitą, bet ir į liaudį, sakydamas: „Neklauskite, kokia bus valdžia Lenkijoje, gana jums žinoti, jog ji bus geresnė už visas, kurias žinote.“

Knygos pristatyme dalyvaus rašytojas Tomas Venclova, istorikas Rimantas Miknys, rašytojas, istorikas Algimantas Bučys, knygos vertėjas Žilvinas Norkūnas. Renginį moderuos Arūnas Brazauskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas.

Renginyje bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Trumpai apie renginį

Data	gruodžio 12 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Partneriai ir rėmėjai	leidykla „Flavija“
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“