2020 m. sausio 28 d.

Sausio 28 d.: diskusija „Albertas Zalatorius: kūrybinis palikimas ir atmintis“

XX a. lietuvių literatūros laukas neįsivaizduojamas be talentingo literatūrologo, literatūros kritiko Alberto Zalatoriaus (1932–1999) drąsių, originalių įžvalgų ir aktualumo net šiomis dienomis nestokojančių idėjų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, kurioje bus analizuojami A. Zalatoriaus literatūros kritikos, literatūros mokslo darbai, prisimenama, o nepažinojusiems, remiantis autentiškais prisiminimais, pristatoma jo asmenybė, aptariamas jo idėjų, darbų aktualumas šių dienų literatūros lauke ir visuomenėje. Renginiu taip pat pažymimas A. Zalatoriaus asmeninio archyvo perdavimas Nacionalinei bibliotekai. 

Albertas Zalatorius ne vieno atmintyje įstrigo tiek kaip darbštus, savimi pasitikintis literatūrologas, sąžiningas literatūros kritikas, tiek kaip drąsi, ori, atkakli asmenybė. A. Zalatorius vadovavosi principu, jog tiesa kritikui yra svarbiausias matas. „[...] tiesa kritikui nėra vien abstrakti kategorija. Ji turi būti jo kelrodė žvaigždė, bet kritikas privalo klausyti ir savo sąžinės bei intuicijos, kuri kiekvienu atveju jautriai pakuždės, ką daryti“, – svarstė A. Zalatorius.

Kuo ši asmenybė buvo, tebėra ir ilgam liks ryškia figūra lituanistikos, kultūros ir mokslo baruose? Kurios jo idėjos aktualumo nestokoja šiandien? 1993 m. svarstydamas apie humanitarų padėtį A. Zalatorius rašė: „Šiandieninio humanitaro padėtį nusakyčiau tokia metafora: tai frakuotas smuikininkas, Gariūnų turguje grojantis Vivaldi sonatas.“ Literatūros tyrinėtoja Violeta Kelertienė yra sakiusi, kad Albertas Zalatorius Lietuvos kultūros istorijoje išliks dėl savo drąsos ir nenuolankumo totalitariniam režimui. Pasak jos, valdžiai ir jos institucijoms jis nebuvo nekonfliktiška figūra, kuria būtų galima patogiai manipuliuoti. „Albertas Zalatorius buvo jautrus, orus, demokratiškai nusiteikęs kolega, logiškas, nepatiklus, bet neįtarus, dar prieš Sąjūdį vakarietiško nusistatymo ir mąstymo pilietis, lietuvis patriotas“, – rašė V. Kelertienė.

Habil. dr. Albertas Zalatorius – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999), ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Lietuvių literatūros katedros vedėjas, Pasaulio lituanistų bendrijos iniciatorius ir pirmininkas (1994), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys (1988). Monografijų „Lietuvių apsakymo raida ir poetika“ (1971), „XX amžiaus lietuvių novelė“ (1980), „Vincas Krėvė“ (2003), kritikos ir eseistikos straipsnių rinkinių „Prozos gyvybė ir negalia“ (1988), „Literatūra ir laisvė“ (1998) autorius. Vienas iš veikalų „Šiuolaikinės kritikos problemos“ (1975), „Lietuvių literatūros istorija“ („Istorija litovskoj literatury“, 1977), „Lietuvių literatūros istorija“ (t. 1 1979), „XX amžiaus lietuvių literatūra“ (1994), „Lietuvių literatūra“ („Lithuanian Literature“, 1997) autorių. Šatrijos Raganos (2 t. 1969), P. Vaičaičio (1996) rinktinių raštų, A. Vaičiulaičio (1989), P. Tarulio (1993), V. Krėvės (1992, 1993) kūrybos rinktinių rengėjas. Lietuvių novelių antologijų „Už saulę gražesnis“ (1978), „Žalias laiko vingis“ (1981), „Amžinai žaliuojantis klevas“ (Večno zelenyj klen, 1983), „Trys psichiatrai pienių lauke“ (1995) sudarytojas.

Renginyje dalyvaus A. Zalatoriaus dukra Eglė Zalatoriūtė ir sūnus Mantas Zalatorius, skaitovas Juozas Šalkauskas, literatūros kritikė Jūratė Sprindytė, literatūros kritikas Petras Bražėnas, rašytojas, akademikas Vytautas Martinkus. Vakarą ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas. Po diskusijos vyks filmuotos medžiagos apie A. Zalatorių peržiūra. 

Trumpai apie renginį

Data	sausio 28 d.
Laikas	17.30 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“