2021 m. vasario 18 d.

Kita restauratorių veiklos pusė. II dalis

Antrame ciklo „Kita restauratorių veiklos pusė“ pasakojime sužinosite, kokį eksperimentą su šviesa atliko Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Nijolė Dereškevičiūtė ir Diana Staradomskienė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamos įdomių, senų, retų saugomų dokumentų parodos. Jose eksponatai ilgesnį laiką būna apšviesti. Viena priežasčių, dėl kurių vyksta eksponatų senėjimo procesas, yra šviesos poveikis. Šviesa sukelia laikmenų senėjimą, rašalų, spalvų nykimą. Atlikto eksperimento tikslas – paanalizuoti bibliotekos parodų erdves, t. y. panagrinėti, kaip kinta apšvieta 3 aukšto Parodų salėje ir 5 aukšto atrijuje, priklausomai nuo šviesos šaltinio, paros laiko, eksponatų padėties erdvėje.

Apšvietos matavimo vienetas vadinamas liuksu (lx).

Muziejų ekspozicijose visų rūšių grafikos, knygų, rankraščių, nuotraukų, audinių, odos apšvieta neturi viršyti 50–70 lx. Visų kitų eksponatų – 75 lx. Bibliotekose trapiems, retiems, seniems, vertingiems, su odiniais viršeliais popieriniams dokumentams rekomenduojama apšvieta nuo 50 iki 100 lx, o ypatingiems dokumentams (pvz., Vasario 16-osios aktas) rekomenduojama iki 50 lx apšvieta, Parodų salėje, kurioje eksponuojamos naujesnės knygos. – iki 300 lx apšvieta.

Kokias išvadas ir rekomendacijas parodų organizatoriams pateikia Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus specialistės, sužinosite perskaitę visą pranešimo tekstą. Jį rasite čia ›.

Dar vieno pranešimo autorė ­– restauratorė Dalia Udrienė. Ji dalijasi savo pranešimo tekstu apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio knygos „Kelionė į Jeruzalę“ restauravimo ypatumus.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio knyga „Kelionė į Jeruzalę“ yra turbūt įdomiausias Lietuvos didiko kelionės aprašymas. Ji pirmą kartą išleista daugiau nei prieš 400 metų, tačiau paprasta kalba parašytas kūrinys užburia, o patirti nuotykiai skaitytoją įtraukia nuo pirmo sakinio. Kelionės aprašymas atspindi XVI a. pabaigos žmogaus požiūrį į pasaulį, tikėjimo svarbą, pateikia duomenų apie tautas, miestus, architektūros paminklus ir gamtos įvairovę.

Kokį sudėtingą restauravimo kelią nuėjo ši unikali knyga, išleista 1601 metais Braunsberge, sužinosite iš D. Udrienės pranešimo. Visas paskaitos tekstas čia ›.

Baigiamojoje straipsnių ciklo dalyje restauratorė Aldona Nikienė pasakos apie permatomo popieriaus kalkės restauravimo ypatumus, o  aukščiausios kategorijos dokumentų restauratorės Kristinos Lukoševičienės pranešimo tema – „Odos išdirbimas priešistoriniais ir viduramžių laikais“. Bus įdomu. Laukite tęsinio.