2023 m. sausio 23 d.

Knygų ekspozicija rašytojo Stendhal’io (Marie Henri’o Beyle’o) 240-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta prancūzų rašytojo Stendhal’io (1783 01 23–1842 03 23) knygų ekspozicija.

Rašytojas gimė ir vaikystę praleido Grenoblyje audringais Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais. Tėvas advokatas nepritarė revoliucijos idėjoms. Motina mirė, kai būsimam rašytojui buvo septyneri. Didžiąją vaikystės dalį jis augo senelio namuose, veikiamas Šviečiamojo amžiaus idėjų. Baigęs Centrinę Grenoblio mokyklą, jaunuolis 1799 m. atvyksta į Paryžių, įstoja į Politechnikos mokyklą, bet netrukus mokslus meta. 1800 m. įstoja savanoriu į Napoleono kariuomenę ir dalyvauja daugelyje jo žygių į Italiją, Vokietiją, Austriją. 1812 m. Napoleono žygyje į Rusiją Stendhal’is buvo kurjeriu – gabeno oficialius dokumentus. Keliavo per Karaliaučių, Marijampolę, Kauną. Vilnių pasiekė rugpjūčio 1 d., išbuvo čia maždaug dešimt dienų. Prancūzų kariuomenei traukiantis, po sunkios kelionės vėl atvyko į Vilnių gruodžio 7 d. ir buvo paskirtas Valstybės tarybos auditoriumi. Dirbo Didžiosios armijos karinėje Iždo tarnyboje, įsikūrusioje Didžiojoje g. 1, turėjo aprūpinti maisto atsargomis Smolenske ir Vitebske dislokuotus dalinius. 2000 m. spalį Vilniuje, ant vadinamojo Franko namo Didžiojoje g. 1 / 2, Stendhal’io atminimui atidengta atminimo lenta (arch. Vytautas Zaranka). Joje iškaltas įrašas lietuvių ir prancūzų kalbomis: „Šiame name 1812 m. gruodį traukiantis Napoleono armijai buvo apsistojęs prancūzų rašytojas Stendalis (1783–1842)“.

Stendhal’is giliai išgyveno Napoleono pralaimėjimą ir tremtį. Nuo 1814 m. gyveno Italijoje, palaikė ryšius su karbonarais, bendravo su George’u Byronu, italų romantikais. 1821 m. austrų valdžios buvo ištremtas iš Italijos, grįžo į Paryžių, bendradarbiavo prancūzų ir anglų opozicinėje spaudoje. Nuo 1830 m. gyveno Italijoje, buvo Prancūzijos konsulas Trieste, Čivitavekijoje. Mirė 1842 m. grįžęs atostogų į Paryžių. Palaidotas Monmartro kapinėse.

Literatūrinės veiklos pradžioje sukūrė muzikai ir dailei skirtų veikalų: „Haydno, Mozarto ir Metastasio gyvenimai“ (Vies de Haydn, Mozart et Metastasio, 1815), „Italijos tapybos istorija“ (Histoire de la peinture en Italie, 1817), „Rossini gyvenimas“ (Vie de Rossini, 1823).

Politines ir estetines rašytojo pažiūras atspindi kelionių įspūdžių knygos „Roma, Neapolis ir Florencija“ (Roma, Naples et Florencs, 1817), „Pasivaikščiojimai po Romą“ (Promenades dans Roma, 1829). Filosofinė estetinė programa išdėstyta teoriniuose traktatuose „Apie meilę“ (De l‘amour, 1822, lietuvių kalba 1996, 2013), „Racine’as ir Shakespeare’as“ (Racine et Shakespeare, 1823–1825).

Stendhal’is laikomas vienu svarbiausių psichologinio naujųjų laikų romano pagrindėjų. Romanuose „Armansa“ (Armance, 3 t., 1827), „Raudona ir juoda“ (Le Rouge et le Noir, 1830, lietuvių kalba, t. 1, 1939, visas vertimas 1949, 1976, 1988, 2003, 2011), „Liusjenas Levenas“ (Lucien Leuwen, parašyta 1834–1835, išleista 1894, neužbaigtas, lietuvių kalba 1959, 1992) vaizduojamas tragiškas jaunuolių likimas Restauracijos ir Liepos monarchijos laikais. Reakcija po Napoleono karų Italijoje ir italų kova dėl šalies suvienijimo atsispindi romane „Parmos vienuolynas“ (La chartreuse de Parme, 1839, lietuvių kalba 1948, 1963, 1983, 1994, 2010). Sukūrė novelių rinkinį „Italų kronikos“ (Chroniques italiennes, 1855, lietuvių kalba 1958).

Atskirą kūrybinio palikimo dalį sudaro autobiografinės knygos „Anri Briularo gyvenimas“ (Vie de Henry Brulard, parašyta 1835–1836, išleista 1890), „Egotisto atsiminimai“ (Souvenirs d’égotisme, parašyta 1832, išleista 1892), „Turisto memuarai“ (Mémoirs d’un touriste, 2 t., 1838).

Po Stendhal’io mirties išleistas romanas Lamiel (parašyta 1839–1842, išleista 1928), knyga „Napoleono gyvenimas“ (Vie de Napoleon, parašyta 1817–1818, išleista 1929). Lietuvių kalba dar išleista apysaka „Hercogienė de Paliano“ (1995).

Grenoblio municipalinėje bibliotekoje saugomi Stendhal’io rankraščiai, tarp jų laiškai, dienoraščio fragmentai (2006 m. išleisti 1805–1814 m. „Dienoraščio“ 6 sąsiuviniai). Čia saugomas ir laiškas seseriai Paulinai, Stendhal’io rašytas Vilniuje. Šis laiškas yra vienintelis rašytojo dokumentas iš Lietuvos.

Apie Stendhal’io kūrybą rašoma D. Melnikienės knygoje „Literatūrinis Stendalio ir Prospero Merimė herojus“ (1996), apsilankymus Lietuvoje – A. Vaičiulaičio leidinyje „Stendalis Lietuvoje“ (1974). Yra rašytojui skirtų grožinių kūrinių: A. Vinogradovo biografinis romanas „Stendalis: trys laiko spalvos“ (1983), S. Zweigo biografinių esė knyga „Trys savo gyvenimo dainiai: Casanova, Stendhalis, Tolstojus“ (2006).

Su Stendhal’iui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.