Galerija „The Room“ kviečia į Inos Budrytės kūrybos katalogo „Tapyba ant popieriaus ir piešiniai. 1990–2020“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rugsėjo 29-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko jau ketvirtoji Adolfo Damušio demokratijos studijų centro organizuota mokslinė konferencija. Šįkart skirtingų sričių tyrėjai, akademikai ir ekspertai, atstovaujantys įvairioms institucijoms iš visos Lietuvos, susitiko ir savo pranešimuose kėlė klausimus bei kvietė diskutuoti šiandien itin aktualia ir svarbia atminties politikos tema.

Tarpukaris Lietuvoje – pradžių metas. Jaunai ir ambicingai valstybei reikėjo drąsių, nebijančių svajoti piliečių. Talentingas, išsilavinęs ir atkaklus žmogus tuomet galėjo tapti kuo panorėjęs – pirmuoju lakūnu, operos solistu, keliautoju, filosofu... Paulius Galaunė (1890–1988) tapo pirmuoju profesionaliu muziejininku, dailės istoriku ir kritiku. Keliais sakiniais papasakosime paprastą lietuvišką istoriją apie žmogų, kurio paprastu nepavadinsi. Kaimo vaikas, gimęs daugiavaikėje kalvio ir audėjos šeimoje, baigė Sankt Peterburgo Psichoneurologijos instituto Humanitarinių mokslų fakultetą, Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. Tapo pirmuoju seniausio Lietuvos dailės muziejaus – Čiurlionio galerijos (dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus) – vadovu. Parašė 10 knygų, tarp jų – vieną svarbiausių monografijų apie liaudies meną – „Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai“ (1930), paskelbė apie 400 straipsnių. Surengė tautodailės parodas Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, JAV. Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga.

Einantys tikėjimo keliu, ieškantys gyvenimo prasmės, siekiantys išsilavinimo, tiesiog smalsūs anksčiau ar vėliau atsiverčia Bibliją. Šventųjų tekstų aktualumas iki šiol didžiulis, o juos suprasti nėra lengva. Bibliją skaityti ir ją suprasti padės gauti nauji leidiniai.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra. Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Jame perteikiama Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago neeilinė palaikų paieškos ir atradimo istorija.

Nutildžius vidinę sumaištį, paleidus įtampą, nerimą, blogus ateities scenarijus, daug paprasčiau sąmoningai ir tinkamai keliauti į save. Rugsėjo mėnesį kviečiame į edukacinį ciklą „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, kurio dalyviai vis giliau panirs į asmeninio psichologinio pasaulio pažinimą.

Kviečiame susipažinti su naujomis kalbotyros knygomis, papildžiusiomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirąjį fondą.

Kova dėl valdžios – pačiame įkarštyje. Partijų ir programų daug, tačiau kiek jose gerų ir realiai įgyvendinamų idėjų? Kaip vertinti vykstančią rinkimų kampaniją? Ką Lietuvai siūlo esami ir būsimi politikai? Kokią valdžią matysime po rinkimų? Apie tai kalbėta pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje ekspertų diskusijoje „Lietuvos politikos forumas“. Diskusijoje dalyvavo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Forumą vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Justinas Marcinkevičius – nacionalinis poetas, kurio kūrybą maitina Lietuvos istorija ir kultūra.  Poema „Pažinimo medis“ parašyta minint 400-ąsias Vilniaus universiteto įkūrimo metines. Poemos veiksmo momentai susieti su žymiais istoriniais asmenimis: pirmuoju universiteto rektoriumi Petru Skarga, lietuvių raštijos pradininku ir pamokslininku Konstantinu Sirvydu, europinio garso poetu ir poetikos specialistu Motiejumi Kazimieru Sarbievijumi, muzikos ir vaidybos meno puoselėtoju Žygimantu Liauksminu, pirmosios lietuvių kalba parašytos krašto istorijos autoriumi, švietėju ir rašytoju Simonu Daukantu. Poema „Pažinimo medis“ – lyriniam epui artimas kūrinys. Joje gana daug veikėjų, bet pagrindinis yra menamas, kurį būtų galima pavadinti pažinimo ištroškusia paprasto Lietuvos žmogaus sąmone.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma Dainiaus A. Butauto monografija „Teorinė oikonomijos samprata, metodologija ir principai. Atnaujinta ekonomikos koncepcija“. Renginyje dalyvaus knygos autorius.

Šių metų rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras jau ketvirtąjį kartą kviečia į Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferenciją. Šių metų mokslinės konferencijos tema – „Atminties politika Lietuvoje: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą ir rugsėjo mėnesį kartu su menininke Egle Jovaišaite kviečia susipažinti su modernizmo tapybos srovėmis ir jų įtaka meno kūrinio kompozicijai.

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje kultūros viceministrė Ingrida Veliutė apžvelgia, kaip buvo  statomi nauji ir renovuojami šalies bibliotekų pastatai, modernizuojama jų infrastruktūra, kaip gerėjo bibliotekų darbo sąlygos ir kokie yra artimiausios ateities planai plėtojant bibliotekų veiklą.

Daugelis, paklausti apie Šiaurės šalių autorius, nė nemirktelėję įvardins Jo Nesbo ar Larso Keplerio kraują stingdančius ir atsitraukti neleidžiančius detektyvinius romanus. Šį kartą Laisvalaikio skaitinių erdvėje skaitytojus kviečiame susipažinti su kiek kitokia Šiaurės šalių literatūra.

Elektroniniu būdu išleistoje naujojoje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleisti laikraščiai, žurnalai, biuleteniai, periodiniai ir metiniai rinkiniai, leidiniai Brailio raštu ir garsiniai žurnalai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2019 m. gauti kaip privalomasis egzempliorius. Leidinyje pateikiamos pagalbinės antraščių ir tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) su registracinėmis antraštėmis rodyklės.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kirtimų kultūros centras su partneriais kviečia į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiklausyti, kaip skamba Vilnius. Renginio organizatoriai kvies naujai atrasti Vilniaus miesto dalių garsines aplinkas. Klausysimės garsovaizdžių iš penkių sostinės mikrorajonų: Kirtimų, Užupio, Naujosios Vilnios, Žirmūnų ir Naujininkų. Dalis garsų buvo įrašyti garsinių pasivaikščiojimų „Sonic Vilnius“ dalyvių, kita dalis – pačių pasivaikščiojimų moderatorių.

Kova dėl valdžios – pačiame įkarštyje. Partijų ir programų daug, tačiau kiek jose gerų ir realiai įgyvendinamų idėjų? Kaip vertinti vykstančią rinkimų kampaniją? Ką Lietuvai siūlo esami ir būsimi politikai? Kokią valdžią matysime po rinkimų?

„Kultūros naktis“ vėl grįžta į Vilnių, tik šį kartą rudenį – rugsėjo 25 d. Šių metų „Kultūros naktis“ lankytojus pasitinka šūkiu „Kultūra, kuri įkvepia“. Festivalio organizatoriai žada lankytojams naujų patirčių ir įspūdžių, kurie įsimins ilgam. Kiekvienas ras to, kas nustebins, leis pasijausti gyvam, laisvam ir kūrybiškam. Įvairiose miesto vietose visi kviečiami stebėti muzikinius ir teatro pasirodymus, tarpdisciplininį meną, instaliacijas, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, cirke, parodose ir kitose meninio pobūdžio veiklose. Organizatoriai taip pat tikisi, kad kiekvienas festivalio lankytojas savyje pajus kultūrą – „Kultūrą, kuri įkvepia“.

Lietuvos ir pasaulio mąstytojas, poetas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bičiulis prof. Tomas Venclova rugsėjo 23 dieną specialia kalba pradėjo tarptautinį Odesos literatūros festivalį. Būdamas Nacionalinėje bibliotekoje, prof. T. Venclova taip pat virtualiai Odesos mokslininkų namuose susitiko su savo kūrybos gerbėjais, kalbėjosi su vienu iškiliausių Ukrainos poetų Borisu Khersonskiu.