Minint šimto metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (Kompjeno paliaubų) Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks knygos „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“ pristatymas. Knygos autoriai – keturi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai: Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis ir Hektoras Vitkus.

Kasmet gruodžio 18-ąją minima Tarptautinė arabų kalbos diena. Jos minėjimą 2010-aisiais inicijavo Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Nors kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu siunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, dažnas vyresnės kartos žmogus yra sukaupęs dideles jų kolekcijas. Ne išimtis yra ir prof. Vytautas Landsbergis – tarp jo turimų įvairiomis progomis gautų sveikinimų yra ir meno legendų Rimtauto Gibavičiaus ar Petro Repšio darbai. Artėjant Kalėdoms Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus gautų atvirukų parodą, kuri Valstybingumo erdvėje truks iki sausio 31 dienos.

Viena iš temų, išryškėjusių Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio „Donskiškųjų pokalbių“ ciklo kontekste, – lietuviškai tapatybei būdingas istorizmas, užgožiantis šiuolaikinius kultūrinius pasiekimus. Plačiau šis lietuviškos tapatybės bruožas aptartas su diskusijų ciklo organizatoriumi, buvusiu kultūros ministru, ambasadoriumi, atstovavusiu Lietuvai UNESCO, Seimo nariu, filosofu ir dailininku dr. Arūnu Gelūnu. Pokalbio vedėja, bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė priminė „Donskiškuosiuose pokalbiuose“ girdėtą apibūdinimą, kad patriotas yra žmogus, kuris privačiuose pokalbiuose didžiuojasi savo tėvyne, bet neleidžia sau viešų liaupsių iš tribūnos. Pratęsdama šią mintį, ji paklausė, kokiais tėvynainių pasiekimais didžiuojasi Lietuvos diplomatai užsienyje, susidūrę ne tik su Europos, bet ir viso pasaulio kultūra.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Prano Mašioto skaitymuose vėl suburs vaikų literatūra ir vaikų skaityba besidominčius mokytojus, bibliotekininkus, leidėjus, rašytojus ir kt. Tradicinis mokslinis-praktinis seminaras, šiais metais vykstantis jau 30 kartą, nagrinės temą „Vertybių kaita XXI a. vaikų ir paauglių literatūroje“.

Gruodžio 12 d. Izraelio žemės muziejuje Tel Avive įvyko konferencija „Kartu kūrėme valstybes: litvakai – nepriklausomų Izraelio ir Lietuvos valstybių kūrėjai“ ( angl. „Building Our States Together: The Role of Litvaks in The Creation of Independent Lithuania and Israel“). Ši konferencija buvo skirta  Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui ir Izraelio valstybingumo 70-mečiui paminėti. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos ambasada Izraelio valstybėje.

Artėjant savivaldos rinkimams kandidatai į Vilniaus merus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pateikė savo vizijas dėl sostinės ateities. Diskusijoje dalyvavo dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, liberalas Martynas Nagevičius, konservatorius Dainius Kreivys, rinkimų komiteto „Piliečių jėga ir teisingumas“ atstovas Ramojus Girinskas.

Kviečiame Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje pasinerti į švenčių laukimo nuotaiką ir atrasti kalėdinius leidinius. Čia vienoje vietoje – knygos, vinilinės plokštelės, giesmių ir dainų natos šventinei nuotaikai sau ar savo artimiesiems sukurti.

Ar žinote, kad jau galite balsuoti už jums patikusias „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias lietuvių autorių knygas? Keturioliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklią veiklą. O kad būtų lengviau išsirinkti, už ką balsuoti, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia vaikus į garsinius rytmečio skaitymus, kuriuose patys kūrėjai pristatys savo knygas:

2018-aisiais Lenkija ir Lietuva mini nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių mūsų valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo. Apie tai, kokios buvo tos priežastys, papasakos lenkų ir lietuvių istorikai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame renginyje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žurnalistas Serge’as Barbetas, Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centro (CLEMI) direktorius, skaitys atvirą paskaitą apie netikras naujienas ir būdus, kaip apsisaugoti nuo manipuliacijos informacija.

Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“.

2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai – baigiasi, bet kultūros paveldo tema yra kaip niekad svarbi ir aktuali Europai. Europos Komisijos finansuotų kultūros paveldo puoselėjimo iniciatyvų sėkmė ir įvairovė įtikino Komisiją, kad kultūros paveldas ir toliau būtų palaikomas, t. y. finansuojamas, Europos Sąjungos priemonėmis. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gruodžio 12 d. vyko renginys „Europos kultūros paveldas. O kaip rytoj?“, kurį organizavo Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa 2014-2020“.

Pasirodė ketvirtasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys nušviečia vaikų literatūros naujienas bei aktualijas, kurios skirtos pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.

Kino portreto apie tapytoją Nomedą Saukienę „Iš kur tas švytėjimas“ sumanytoja ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sako: „Kaip mes žiūrėdami į daiktus ir žmones patys juos apšviečiame, taip jie ir švyti.“ Mylėti žmones ir gyvenimą, žiūrėti į žmones ir daiktus taip, kad juos apšviestum, daryti tai, kuo tiki, net jei kiti iš tavęs tikisi ar reikalauja visai ko kito – gali būti, kad ši Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje nuskambėjusi mintis nusako ir režisierės, ir jos herojės požiūrį į kūrybą ir gyvenimą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į kolektyvinio autorių leidinio sutiktuves. Pirmą kartą Lietuvoje pasirodė daugybės autorių ir tyrėjų sukurta studija „Dailės kritikos (meta)metodologijos“. Leidinyje keliami esminiai tiek dailės kritikos siaurąja prasme, tiek kritinių praktikų platesne prasme klausimai. Gilinamasi į (dailės) kritikos morfologiją, etimologiją, skiriama dėmesio kalbos filosofijai, negatyviajai semiotikai. Kartu pateikiama ir analizuojama daugybė konkrečių pavyzdžių. Ši sutelktinė studija – kelių dešimtmečių Lietuvos dailės kritikos ir šiuolaikinio meno istorijos panorama.

XIII amžiuje kartu su Lietuvos valstybingumu prasidėjusi ir ne kartą skaudžius potyrius liudijusi Lietuvos teismų istorija šiandien leidžia didžiuotis stipria bendruomene ir nuveiktais darbais. Lietuvos teismų istoriją ir dabartį kviečiame pažinti Lietuvos teismų dienos minėjimo renginyje.

Ilgi rudens ir žiemos vakarai – idealus atokvėpio su knyga laikas. Susisupus į jaukų apklotą ir gurkšnojant karštą arbatą taip gera leistis nešamam intriguojančio pasakojimo. Jei iki šiol dar neišbandėte elektroninių knygų skaitymo patogumo – kviečiame tai padaryti. Portale ibiblioteka.lt galėsite jas skolintis ir skaityti iš bet kurios vietos – tereikia turėti elektroninį įrenginį su interneto prieiga.

„Aš niekur nematau programos ar strategijos, kaip apsaugoti mūsų dvasinius okeanus su jų fauna ir gyvybe“, – tarptautinėje konferencijoje „Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke“ sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir pasiūlė renginius tokia plačia ir aktualia tema organizuoti jei ne kas savaitę, tai bent kartą per mėnesį.