„Aš niekur nematau programos ar strategijos, kaip apsaugoti mūsų dvasinius okeanus su jų fauna ir gyvybe“, – tarptautinėje konferencijoje „Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke“ sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir pasiūlė renginius tokia plačia ir aktualia tema organizuoti jei ne kas savaitę, tai bent kartą per mėnesį.
Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Sveikindama laureatus ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.
Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo 70-ąsias metines, gruodžio 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą organizuotas Nacionalinis žmogaus teisių forumas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija rengia tarptautinę konferenciją kultūrinės diplomatijos tema.
Gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienas iš baigiamųjų projekto „Pažink valstybę“ renginių. Projektą įgyvendino Ugdymo plėtotės centras drauge su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centru ir kitais partneriais. Šia iniciatyva buvo siekiama supažindinti mokinius su įvairiomis Lietuvos viešojo gyvenimo sritimis, aptarti su jais aktualias mūsų valstybės problemas ir apsvarstyti jų sprendimo būdus, taip pat padėti mokiniams gauti naudingų žinių iš įvairių savo srities specialistų. Projekte dalyvaujančių mokyklų klasės turėjo galimybę aplankyti pasirinktas viešojo sektoriaus institucijas.
„Net jei domėčiausi vaikų ir paauglių literatūros tendencijomis ir man rūpėtų palyginti savo tekstų siužetus ar idėjas su kitais vaikų ir paauglių literatūros autoriais, aš neturėčiau tam laiko. Kada gi aš skaityčiau savo amžiui skirtą literatūrą?“ – kalbėjo paaugliams rašanti Ilona Ežerinytė, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydama naujausią savo knygą „Skiriama Rivai“.
„Theatrum mundi et temporis – pažintis su dangaus kūnais“
Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14
„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1 str.).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma Algimanto Černiausko abstrakčių paveikslų paroda „Blogis“. Parodoje autorius eksponuoja monumentalius, per pastaruosius septynerius metus sukurtus paveikslus. Ekspozicijos kūriniai – stambios, spalvinės konstrukcijos, kurių ištakos – lietuvių modernios tapybos mokykla.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gruodžio 6 d. vyko mokslinis seminaras „Lietuvių periodikos paveldas: apskaita ir komunikacija“, kurį organizavo Informacijos mokslų departamentas.
2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai – baigiasi, bet kultūros paveldo tema yra kaip niekad svarbi ir aktuali Europai. Europos Komisijos finansuotų kultūros paveldo puoselėjimo iniciatyvų sėkmė ir įvairovė įtikino Komisiją, kad kultūros paveldas ir toliau būtų palaikomas, t. y. finansuojamas, Europos Sąjungos priemonėmis. Tai liudija dar didesnis prioritetas, skiriamas šiai temai „Kūrybiškos Europos“ programoje, ir prasmingas renginys „Europos kultūros paveldas. O kaip rytoj?“, kuris vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai ir elektroniniai ištekliai nuolat papildomi naujais moksliniais ir kitais šaltiniais, kad aktualią informaciją pasiektumėte bet kur – net už bibliotekos ribų. Ieškoti laisvai prieinamos ir kokybiškos akademinės medžiagos, susijusios su humanitariniais ir socialiniais mokslais, galite įprastose paieškos sistemose, tačiau jeigu siekiate rasti patikimos, akademinės ir nemokamai prieinamos viso teksto medžiagos, ją visada galite rasti Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse, taip pat elektroninėse knygose, kurias įsigyja Nacionalinė biblioteka.
Lapkričio 16–29 d. dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos – mokslinė sekretorė Alma Masevičienė ir Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Marija Pečiulytė – viešėjo Nyderlanduose. Šis vizitas vyko įgyvendinant Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos finansuojamą projektą „Medijų raštingumo ugdymas atsakingam pilietiškumui“.
Gruodžio 5 d. Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta nauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleista knyga „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“. Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) Lietuvoje daugiausia žinomas kaip scenografas, kostiumų dailininkas, tapytojas, grafikas. Vis dėlto reikšminga jo kūrybos dalis yra heraldika. Naujai išleistoje knygoje pristatomas reikšmingas M. Dobužinskio indėlis į Lietuvos heraldikos istoriją. Nedaugeliui žinoma, kad jis vos netapo oficialiu Lietuvos valstybės herbo ir vėliavos autoriumi.
Vertėja Daiva Vilkelytė šįmet pasunkino lentynas dviem neplonomis knygomis. Tai Hanso Roslingo „Faktų galia“ ir Matthew Kneale’o „Anglai keleiviai“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių lentynas papildė keliasdešimt naujų leidinių anglų ir rusų kalbomis. Y. N. Harario „Sapiens“ ir „Homo Deus“, H. Kang „Vegetarian“ – ypač aktyviai aptarinėjamos pastarojo meto knygos. R. Kaur „Milk and Honey“ – socialiniuose tinkluose tikrą audrą sukėlusi debiutinė indų kilmės kanadietės poezijos knyga, tarptautinis hitas ir „New York Times“ bestseleris, išverstas į 35 kalbas, taip pat ir lietuvių. J. Nesbo, J. Grishamo detektyviniai trileriai turėtų patraukti aštraus siužeto mėgėjų dėmesį, o vertinantys klasikinę literatūrą ras R. Bradbury, V. Woolf, G. Orwello, M. Attwood, E. M. Remarque’o, H. Balzaco, V. Nabokovo kūrinius.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma Algimanto Černiausko abstrakčių paveikslų paroda „Blogis“ – viena didžiausių tapybos ekspozicijų Vilniuje šiais metais. Ši paroda – tai stichinės tapybos reginys, eksponuojami monumentalūs, per pastaruosius septynerius metus sukurti paveikslai. Klasikinio formato parodoje A. Černiauskas plėtoja abstraktaus vaizdo idėjas, jo kūriniai – stambios, spalvinės konstrukcijos, kurių ištakos – lietuvių modernios tapybos mokykla. Vietoj inertiško šios mokyklos plastinės kalbos perėmimo ar siekio jos išvengti A. Černiausko kūriniai – kritinis šios kalbos ribų tyrinėjimas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia mokslinį seminarą „Lietuvių periodikos paveldas: apskaita ir komunikacija“. Renginyje bus nagrinėjami aktualūs dokumentinio paveldo valdymo, skaitmeninės prieigos užtikrinimo ir sklaidos klausimai. Seminaras skirtas atminties institucijų (bibliotekų, muziejų ir archyvų) ir nacionalinės bibliografijos išteklių rengėjų bendradarbiavimui aktyvinti užtikrinant darbų tęstinumą ir jų sklaidą. Seminaro programa ›
Lapkričio 24 d. Vilniaus rotušėje vykusiame Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) XVII suvažiavime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis buvo apdovanotas LŽS medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Apdovanojimas jam įteiktas „už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu bei už pastangas stiprinti LŽS veiklą“. Atsiimdamas apdovanojimą patyręs publicistas kukliai pabrėžė, kad tai ne tik jo pastangų, bet ir kolegų dosnumo bei profesinio kilnumo ženklas.