Džiugios naujienos: Retų knygų ir rankraščių skaityklos inkunabulų rinkinį papildė dvi knygos. Jos buvo identifikuotos tyrinėjant bibliotekos fondus. Vienas inkunabulų – iš Bretanės kilusio pranciškono vienuolio, Paryžiaus universiteto teologijos daktaro, įtakingo ir populiaraus pamokslininko Olivierio Maillardo (1430–1502) pamokslų rinkinio „Sermones de adventu. Quadragesimales. Sermones dominicales“ (Paryžius, 1500) antroji dalis „Quadragesimales“, kurioje sudėti pamokslai, skirti liturginiam gavėnios ir Velykų laikotarpiui. Nors šis inkunabulas yra defektinis (jam trūksta pradžios ir pabaigos), jo neturi nė viena Lietuvos atminties institucija.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje daug dėmesio skiriama muzikai. Lietuviškai muzikai – taip pat. Ta proga ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“ paskaitoje kalbėsime apie kiekvienam Lietuvoje žinomą grupę „Foje“. Apie ją pasakos mūsų svečias – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Kūrybinių medijų instituto lektorius Audrius Dabrovolskas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai jau turi galimybę skaityti regioninius laikraščius elektroninėje erdvėje. Nuo 2018 metų Nacionalinė biblioteka prenumeruoja 85 regioninių laikraščių elektronines versijas, jas rasite internetiniu adresu http://periodika.lnb.lt/.

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, į kurią rinksis mokytojai iš visos Lietuvos. Jos tema – „Pirminių Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos šaltinių naudojimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programose“. Konferencijos tikslas – prisidėti prie moksleivių ugdymo, savo krašto pažinimo, tolerancijos skatinimo suteikiant mokytojams prieigą prie pirminių Lietuvos žydų kultūros šaltinių ir taip praturtinant jų žinias.

Karlas Marxas (1818–1883) su jaunahėgelininkiais susipažino, kai tėvo valia iš Bonos buvo išsiųstas į Berlyną, – beje, už nederamą elgesį. Bonos universitete K. Marxas ėmė blogai mokytis, už durklo nešiojimą pateko į karcerį. Dvikovoje jam buvo sužeista dešinė akis. K. Marxas, gimtajame Tryro mieste buvęs gėrovų draugijos pirmininku, Berlyne atrado artimą jam aplinką – jaunų intelektualų kompaniją. Siekiantys patekti į jaunahėgelininkių draugiją buvo savaip egzaminuojami – jie turėjo gerai išmanyti Georgo Vilhelmo Friedricho Hegelio (1770–1831) „Dvasios fenomenologiją“. K. Marxas pritapo, kaip ir Friedrichas Engelsas (1820–1895).

Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus į literatūros vakarą, kuriame bus prisimintas žymios vertėjos, redaktorės Eugenijos Stravinskienės gyvenimo kelias ir veikla. E. Stravinskienė tituluojama kaip pirmoji švedų literatūros vertėja Lietuvoje. Jos biografijoje – apie 50 vertimų ne tik iš švedų, bet ir iš norvegų, rusų kalbų. Būtent jos dėka mūsų vaikai gali lietuviškai skaityti Astridos Lindgren, Selmos Lagerliof, Marijos Gripės knygeles, o mes, suaugusieji, – pasaulinės klasikos, XX a. aukso fondo kūrinius. E. Stravinskienės indėlis į verstinės literatūros kokybę ir sklaidą Lietuvoje neabejotinai svarus.

1918 m. vasario 16 d. pradėtai kurti moderniai Lietuvos valstybei labai trūko profesionalų, todėl jos kūrėjų gretas 1918–1940 metais papildė nemenkas būrys mokslininkų, medikų, architektų, karių ir kitų sričių specialistų iš užsienio. Kai kurie iš jų Lietuvoje atliko epizodinį vaidmenį, kiti pasiliko ilgiau ir darniai įsiliejo į valstybės gyvenimą. Būtent šie užsieniečiai, palikę gilų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, pristatomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodoje „Užsienio profesionalai – Lietuvai“. Parodos atidaryme dalyvaus jos bendraautorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžejus Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir LRT žurnalistė Edita Mildažytė. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje apie etikos infrastruktūrą.

„Early Music“, „Advertising & Society“, „American Journal of Philology“, „Journal of World History“, „Cinema Journal“ – tai tik keletas pernai dažniau vartytų kultūros ir visuomenės studijų elektroninių leidinių iš viso teksto mokslinių žurnalų duomenų bazės „Project MUSE“. Tai pirmaujanti humanitarinių ir socialinių mokslų skaitmeninio turinio teikėja pasaulyje. Rašote disertaciją, magistro ar bakalauro darbą? Jums svarbios humanitarinių ir socialinių mokslų pasaulio aktualijos ar specifinės problemos? Kviečiame skaityti, tyrinėti ir naudotis „Project MUSE“ ištekliais. Tai populiarus patikimos informacijos šaltinis pasaulio mokslininkų bendruomenėse.

Iki 2019 metų registruoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojai turi galimybę nemokamai skaityti vaikams ir jaunimui skirtas el. knygas internetinėje bibliotekoje www.vyturys.lt.

Ir vėl turime vertingų žinių įvairių mokslo sričių specialistams ir studentams.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Tęsiame muziko Jono Rimšos paskaitų ciklą apie džiazą. Kviečiame jau į antrą paskaitą, kurioje susipažinsime su Suomijos, Estijos, Švedijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos džiazo atlikėjais.

Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į nestandartinio, konceptualaus, inovatyvaus dizaino leidinio „Memorabilia“ sutiktuves.

Patyčių tema viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose – skamba gana dažnai. Ir nors dažniausiai kalbame apie patyčias tarp vaikų, svarstoma, kokiais būdais mokykloje galima būtų užkirsti kelią patyčioms ir kitokiam agresyviam elgesiui, visgi patyčios yra ne vaikų, o visos visuomenės problema, kai būtent suaugusieji rodo nepagarbaus, žeminančio elgesio pavyzdžius. Tik ar kiekvienas nepagarbus, agresyvus elgesys turėtų būti vadinamas patyčiomis? Kas skiria patyčias nuo kitokių elgesio apraiškų, kurias galėtume pavadinti humoru, sarkazmu ar kritika? Kas yra politinė satyra ir kaip ją atpažinti? Šiuos klausimus mėginsime gvildenti „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ metu organizuojamoje diskusijoje „Kur prasideda ir baigiasi patyčios, humoras ir politinė satyra“, vyksiančioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvauja Nomeda Marčėnaitė (dailininkė), Olegas Šurajevas (scenaristas, prodiuseris), Ričardas Savukynas (tinklaraštininkas), Jurgita Smiltė Jasiulionė (VšĮ „Vaikų linija“ psichologė). Diskusijos vedėjas – dr. Robertas Povilaitis (psichologas, VšĮ „Vaikų linija“ vadovas).

„Socialinis judėjimas turėtų kilti iš visuomenės apačios kaip spontaniška, savaiminė žmonių reakcija į akivaizdžiai problemišką situaciją“, – teigia filosofė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Nida Vasiliauskaitė. Pasak jos, dauguma šių dienų socialinių iniciatyvų vyksta sezoniškai, lyg mada, kurią ne visuomet diktuoja visuomeninis interesas.

Maloniai kviečiame jau esamus ir būsimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kino klubo žiūrovus į romantinę meilės ir nuotykių komedijos peržiūrą. Tai smagus filmas apie draugystę, meilę ir surežisuotą vagystę. Taip filmą „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ apibūdina jo kūrėjai, režisieriai Simonas Aškelavičius ir Ričardas Marcinkus.

2005 metais R. Paknio leidyklos išleista Tomo Venclovos knyga „Vilniaus vardai“, kaip ir prieš tai pasirodęs rašytojo vadovas po Vilniaus miestą, sulaukė ypač didelio skaitytojų dėmesio. Po dvylikos metų pataisytoje ir trečdaliu papildytoje enciklopedijoje skaitytojai ras beveik aštuonis šimtus Vilniuje gyvenusių, šiam miestui dariusių poveikį ar tiesiog pėdsaką jame palikusių žmonių biografijų. Nors tai išties nemažas skaičius, autorius knygos įvade pabrėžia, kad, be abejonės, jis galėtų būti ir dar didesnis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žymus žydų literatūros ir Rytų Europos žydų kultūros istorijos tyrėjas, Smith koledžo (JAV) profesorius Justinas Cammy skaitys paskaitą „Kai jidiš buvo jauna: paskutinė karta“.