Kovo 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktoriaus prof. dr. Renaldas Gudauskas ir UAB „Init“ televizijos direktorė Vilma Marciulevičiūtė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kuriamų laidų retransliavimo. 

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje kovas – frankofonijos mėnuo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kvietimu šiemet prie Frankofonijos dienų prisijungė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks renginys „Dėstytojai iš Prancūzijos tarpukario Lietuvoje: pokalbis apie Albert Prioultą ir Raymond Schmittlein“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo Moldovos teisingumo ministras prof. dr. Alexanderis Tenase ir jį lydintys delegacijos nariai. Ministras A. Tenase ilgus metus ėjo Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, dėstė konstitucinę teisę Moldovos valstybiniame universitete. Profesorius mielai sutiko perskaityti viešą paskaitą teisę studijuojantiems Lietuvos studentams.

Vasario 26 d. Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO Institute for Jewish Research) kartu su Žydų istorijos centru savo būstinėje Niujorke atidarė parodą intriguojančiu pavadinimu „Žydai kosmose“ (Jews in Space). Joje pristatomi ne tik rabinistiniai astronomijos traktatai, seni kalendoriai ir dangaus žemėlapiai, bet ir žydų astronautų šabo šventimo orbitoje ypatumai. Džiugu pabrėžti, kad parodoje demonstruojama ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo XVIII a. astronomijos rankraščio su trimatėmis kalendoriaus lentelėmis kopija.

Žinoma, apie atkurtos valstybės šimtmečio šventimą. Ši pakili nuotaika vyravo dar gerokai iki Vasario 16-osios, šį įvykį norėsis minėti ir vėliau, juoba kad po savaitės tokią pat sukaktį tokia pat proga šventė Estija, o rudenį savo šimtmečiu džiaugsis Latvija. Lietuvoje džiugiai šventė tiek suaugę, tiek vaikai, radosi ne viena iniciatyva, raginusi tai daryti išradingai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis – tai ir Lietuvos pilietinės tautos formavimosi pradžios sukaktis. Šiame procese aktyviai dalyvavo ir dalyvauja tautinių mažumų atstovai, tačiau jų vaidmuo dar nėra pakankamai pristatomas mūsų visuomenei. Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras inicijuoja paskaitų ir pokalbių ciklą „#Jaunojijudaika“. Jauni Lietuvos mokslininkai pristatys savo tyrimus, skirtus Lietuvos žydų bendruomenės istorijai, integracijai ir likimui.

Visus lietuvių kalbos puoselėtojus ir bendraminčius kviečiame dalyvauti 11-ajame Nacionalinio diktanto rašymo konkurse ir pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Konkurso organizatorių tikslas – skatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe. To paties siekia ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinio diktanto konkurso partnerė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje prisimintas 2016 metais išleistas straipsnių rinkinys „Lietuva, kurios nebuvo. Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai“, į kurį sudėti daugiau nei dvylikos autorių darbai (Antano Maceinos, Stasio Šalkauskio, Pranciškaus Būčio, Juozo Keliuočio, Juozo Girniaus ir kt.). „Jeigu ryžtumės šias idėjas atgaivinti ir įgyvendinti, be abejonės, tai turėtų vesti į  konstitucinę reformą, nes šitame palikime yra ne tik filosofiniai svarstymai, bet ir labai konkretūs pasiūlymai dėl politinės santvarkos, ūkio struktūros, kultūrino-dvasinio gyvenimo [...]“, – rinkinio aktualumą šiandien pabrėžė vienas iš jo rengėjų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir prie knygos išleidimo prisidėjęs Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinėje bibliotekoje įsikūrusio Adolfo Damušio studijų centro vadovas, pokalbį moderavo Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas.

Minėdami atkurtos nepriklausomos valstybės šimtmetį tęstinėje ekspozicijoje Lituanistikos skaitykloje pristatome Lietuvos valstybės kūrėjus. Visus jubiliejinius metus iš Nacionalinės bibliotekos skaityklose saugomų leidinių bus rengiamos parodos, skirtos 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams. Ekspozicija pradedama knygų ir kitų dokumentų paroda, skirta dr. Jonui Basanavičiui. Lietuvos istorijoje jis pelnytai vadinamas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo kredo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato nacionalinę operą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktarės Olgos Mastianicos paskaitą „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“.

Vasario 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Lietuvos verslininkas ir mokslininkas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas ir kosmonautas, intelektualas Jurijus Baturinas. Svečius priėmė Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Keturias dienas trukusi 19-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė baigėsi. Leidėjai ir organizatoriai skaičiuoja pelną, rekordiškai gausiai „skaitymo atlaiduose“ dalyvavę lankytojai, tikėkimės, jau skaito įsigytas knygas, o Nacionalinė biblioteka preciziškai skaičiuoja, džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbuotojais, pelniusiais garbingus apdovanojimus. Kaip jau esame skelbę, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Tarptautinėje Vilnius knygų mugėje apdovanojo 2017 metais išleistų meniškiausių knygų konkurso nugalėtojus. 25-ąjį kartą kultūros ministerijos kasmet skelbiamam „Knygos meno“ konkursui 54 leidėjai pateikė 116 knygų. Remiantis poligrafiniais ir meniniais kriterijais, iš jų išrinkti meniškiausiai apipavidalinti ir geriausiai atspausdinti leidiniai. Teminėje grupėje „Grožinė literatūra ir eseistika“ nugalėtojo laurus pelnė Miglės Anušauskaitės ir dizainerės Kamilės Lisauskaitės komiksų knyga „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ (išleido „Aukso žuvys“, spausdino „Petro ofsetas“). Premija knygos autorėms skirta už neįprastą mokslinio turinio ir populiarios formos sugretinimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Vasario 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dalyvavo oficialiame susitikime su  Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Savaitgalį šurmuliavusioje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, be kitų gausių renginių, vyko ir Kultūros ministerijos kasmet skelbiamo „Knygos meno“ konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Meniškiausių knygų konkursas šiemet surengtas jau 25-ąjį kartą. Iš viso 54 leidėjai konkursui buvo pateikę 116 knygų. Remiantis poligrafiniais ir meniniais kriterijais, iš jų išrinkti meniškiausiai apipavidalinti ir geriausiai atspausdinti leidiniai.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas ir Wisławos Szymborskos fondas Krokuvoje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai“ atidarymą.

Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos TV studijoje – žurnalistas Valentinas Mitė, kurį jo pašnekovas, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas pristato kaip „mūsų žmogų Irake“. (V. Mitė, tuomet Laisvosios Europos / Laisvės radijo Prahoje žinių skyriaus bendradarbis, nuvyko į Iraką po karo veiksmų pradžios 2003 m. ir ten praleido iš viso 5 mėn.).

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta prieiga prie duomenų bazės „LearnTechLib“.

Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.