Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia analitinių diskusijų, skirtų Europos dabartinei būklei aptarti, ciklą. Šįkart ieškota atsakymų į klausimus, kokia bus Europa naujuoju Prancūzijos prezidentu išrinkus E. Macroną? Ar yra vietos Lietuvai vadinamojoje „pirmojo greičio“ Europoje? Kur link suka iš Europos Sąjungos išeinanti Didžioji Britanija? Ar Lenkija vis dėlto pasiliks pilkojoje europakraščio zonoje? Artėjantis D. Trumpo vizitas Europoje: kokią ES mato Amerika?

Pasitikime 53-iąjį „Poezijos pavasarį“ su naujausiu „Metų“ numeriu!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Judaikos tyrimų centras įsteigtas 2017 m. gegužės 3 d., tačiau oficialiai atidaromas gegužės 22 dieną.

Seniai labai seniai… Ar tik ne taip prasideda beveik visos gražiausios pasakos? Ir šios vos taip nepradėjome.

Žymaus rašytojo, dramaturgo, vertėjo Grigorijaus Kanovičiaus (g. 1929 m.) aukštos leidybos kokybės penkiatomes kūrybos rinktines Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo autoriaus sūnus Dmitrijus Kanovičius, kurio pastangomis šios knygos buvo išleistos mūsų šalyje lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gegužės 16 d. į seminarą „Skaitmeninto dokumentinio paveldo viešinimas portale www.epaveldas.lt. Ar tik autorių teisės svarbu?“ sukvietė atminties institucijų specialistus, kuriems aktualus dokumentų skaitmeninimas ir jo sklaida.

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko gimnazistų debatai „Emigracija – būtinybė?!“, kuriuos moderavo verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas, Baltijos šalių advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje. Šie debatai buvo baigiamasis Nacionalinės bibliotekos vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinko rudenį prasidėjusiame projekte dalyvavę moksleiviai iš Utenos apskrities gimnazijų.

33-asis tarptautinis Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyksta gegužės 13–21 d. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje. Kaip ir kasmet festivalio programa žada numalšinti šviežios muzikos alkį, siūlydama klausytojams daugybę jaunųjų Lietuvos ir užsienio kūrėjų kompozicijų.

Dažnai viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad lietuviškas kinas yra nekonkurencingas, sunkiai suprantamas, nuobodus, neįdomus ir t. t. O kaip yra iš tikrųjų? Apie tai kalbėsimės su kino prodiuseriais Marija Razgute ir Kęstučiu Drazdausku, režisieriumi Donatu Ulvydu. Diskusiją moderuos Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis.

Nuo šiol Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamas tęstinis straipsnių rinkinys „Šiandien aktualu“, skirtas bibliotekų darbuotojams, leidžiamas tik elektroniniu formatu. Elektroninis 2017 m. pirmojo pusmečio leidinio numeris yra ankstesnių 55 spausdintinių rinkinių tąsa ir yra prieinamas visiems vartotojams, sklaidantiems Nacionalinės bibliotekos tinklalapį (meniu juostoje: Atradimai / Leidiniai / Kiti leidiniai / Elektroniniai leidiniai).

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Tarptautinio XVIII teatrų forumo „Nenutrūkstamo ryšio zona“ organizuojama teatrinė akcija „Kiauri žodžiai“ yra skiriama Lietuvos bibliotekoms.

Susirinkusius supažindinsime su ekslibrisų istorija, pateiksime vaizdinės medžiagos ir literatūros, suteiksime galimybę patiems susikurti savo knygos ženklą, išraižyti ir jį nuo lino raižinio atsispausti.

Tarptautinės šeimos dienos išvakarėse kviečiame į „Skambųjį šeimų sodelį“, kuriame su meile ir išmone bus sodinami liaudies dainos, ratelio, žaidimo, pasakos, mįslių daigeliai.

Laisvės mokytojas, maišto „Laisvės“ gimnazijoje simbolis, mokytojas, už kurį mokiniai stojo mūru – tokiais ir panašiais epitetais įvardytą „Laisvės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją Marių Janulevičių kviečiame pasidalyti savo profesijos paslaptimis. Charizmatiškas ir naujovėms atviras pedagogas papasakos apie iššūkių kupiną darbą mokykloje ir hobiu tapusią užklasinę veiklą, suvienijusią visą klasės bendruomenę. Su moksleiviais kuriami meniniai ir dokumentiniai filmai ne tik tapo puikia ugdymo priemone, bet ir buvo įvertinti tarptautinės bendruomenės – pamatę dokumentinį filmą apie holokaustą „The Forgotten“ („Užmiršti“), su kūrėjais susisiekė ir už iniciatyvą dėkojo žmonės iš Izraelio ir JAV.

Gegužės 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Parlamentarizmo tradicija ir politinės kultūros slenksčiai“, skirta mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ leidybos sukakčiai paminėti.

Gegužės 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse atidaryta nacionalinė Lietuvos moksleivių piešinių paroda „Piešiame Jeruzalę“. Daugiau kaip 80 parodoje eksponuojamų piešinių atkeliavo iš devynių šalies savivaldybių, kuriose Izraelio ambasados iniciatyva 2016–2017 m. surengti moksleivių piešinių konkursai Jeruzalės bei Lietuvos ir Izraelio valstybių draugystės temomis.

Gegužės 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks susitikimas su Vilkaviškio žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju izraeliečiu Ralphu Salingeriu ir istoriku, knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autoriumi Antanu Žilinsku. Ilgametis Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius daug metų rinko medžiagą apie Vilkaviškyje gyvenusius žydus, kurią sudėjo į 2015 m. išleistą knygą.

Gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto nariai apsilankė Nacionalinėje bibliotekoje. Tai buvo pirmas išvažiuojamasis Kultūros komiteto posėdis, kuriame Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pristatė bibliotekos rekonstrukcijos istoriją, atnaujintą jos veiklos modelį, strategines bibliotekos veiklos ir plėtros kryptis, siekiant naujosios bibliotekos vizijos – tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.