Ramūnas Greičius – vaidybinio ir dokumentinio kino režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir teatro fakulteto dėstytojas, Europos kino akademijos narys, vienas garsiausių lietuvių operatorių, kūręs daugiau nei 20 filmų Lietuvoje ir užsienyje. Siūlome puikią progą susipažinti su šia asmenybe – laukiame jūsų R. Greičiaus kūrybos vakare ir filmo „Baltos dėmės mėlyname“ peržiūroje.

2011 m. žiūrovų akis pasiekęs Giedrės Žickytės filmas pasakoja istoriją apie pokštą, iškrėstą devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o per naujametinį Kauno jaunųjų architektų karnavalą juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą.

Gintaras Šeputis – vienas Lietuvos videomeno pradininkų, siejamų su XX a. IX deš. pabaigos – X deš. pradžios savita Šiaulių tarpdisciplininio meno scena. Kviečiame į susitikimą su šia asmenybe – padiskutuosime apie videomeną, drauge peržiūrėsime 50 minučių iki šiol viešai nedemonstruotų vaizdo įrašų.

„Manau, kad poezija pasirenka poetą, o ne atvirkščiai. Juk žinome, kad, atsidūrę šioje žemėje, pradedame linkti į tai, ką labiausiai mėgstame. Bet būna, kad dėl įvairių priežasčių, nepaisydami įgimto talento ar akivaizdžių gabumų, žmonės nusigręžia nuo savo pomėgių ar nueina kitu keliu – pasirenka sau ne taip jau artimą profesiją. Galima, kaip ir mano atveju, suderinti pragyvenimo šaltinį (dietologės profesiją) su sielos kalba – poezija.“ (Lidija Šimkutė-Pocienė)

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, birželį pradėjusi 51-ąjį sezoną, kviečia poilsiautojus ne tik skaityti, bet ir dalyvauti kultūros renginiuose ar tiesiog išgerti puodelį kavos. Kad ir kokią progą pasirinktumėte – šiaip ar taip, galėsite paganyti akis po skaitykloje eksponuojamas parodas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Muzika – neatsiejama kiekvieno žmogaus dalis. Ar kyla abejonių? Ji mus lydi nuo neatmenamų laikų, skamba dar neatrastose vietovėse, mūsų širdis – ir ta diktuoja kasdienos ritmą. Muzika išjudina, guodžia, atpalaiduoja, padeda susikaupti ar pasinerti į kitą pasaulį.

Ko gero, dažnas yra išbandęs režisieriaus ar operatoriaus vaidmenį – filmavęs klasės ar giminių vakarėlius, kelionių įspūdžius ar miesto šventes. Tačiau ne visada filmuota medžiaga įdomi žiūrėti, joje nėra siužeto, yra nuobodi, vaizdas netolygus, drebantis. Tai ir dar daugelis kitų svarbių detalių rodo, kad filmo gimimas yra sudėtinga sistema, prie kurios, siekiant sukurti išliekamąją vertę turinčių įrašų, turėtų dirbti daug žmonių.

Birželio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Žydų mokslinių tyrimų instituto (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) delegacija, kuri šiuo metu dalyvauja tarptautinėje ekskursinėje programoje „Lietuvos ir Lenkijos pažinimo kelionė: išskirtinai YIVO“ (angl. „Lithuania & Poland Study Tour: exclusively for YIVO“). Šio turo vadovas – Trinity College (JAV) profesorius Samuelis Kassowas, kuris per Judaikos tyrimų centro atidarymą gegužės 23 d. skaitė paskaitą „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“.

Kiekviena karta turi savo „liaudies“ dainų ir poezijos aruodą. Socialiniuose tinkluose dažnai galima išvysti pasidalinimus eilėmis „Ar mylėsi mane, kai pasensiu? ...kada akys paskęs raukšlėse?..“, interneto platybėse skamba kelios šio eilėraščio, tapusio ilgesinga balade, versijos. Ir, ko gero, retas kuris žino, kad eilėraščio „Meilė“ autorė yra žavi alytiškė, penkiolika metų gyvenanti ir kurianti Jungtinėse Amerikos Valstijose, – Sandra Avižienytė. Jos kūrybos kraitis – trys poezijos knygos: „Kai akyse suspindi ilgesys“ ( 2005 m. ir 2015 m. – antrasis papildytas leidimas), „Ką vadinom vardais“ (2016). Daugiau nei pusšimtis eilių jau yra tapusios dainomis, o poezija skamba ne tik lietuvių, anglų, bet ir prancūzų kalbomis.

Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta vienos knygos paroda „Amžinoji Rambyno kalno knyga“. Parodoje galima susipažinti su 1928 m. pagaminta svečių knyga, kurią Nepriklausomos Lietuvos metais Bitėnuose saugojo iškilus Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Jankus. Svečiai savo įrašus joje dažniausiai palikdavo per Joninių šventę, vykdavusią ant Rambyno kalno.

Artėja Joninės, žyminčios ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį, – išskirtinė, papročių gausa ir įvairove pasižyminti šventė, minima daugelyje Europos valstybių. Dažnas žinome mitus menančias svarbiausias Joninių išvakarių apeigas – ne tik žinome, bet ir patys deginame laužus, renkame žoleles, piname vainikus, džiaugiamės vandens teikiamais malonumais: maudomės, kūrename pirtis, plukdome žolynus. Šie papročiai būdingi bene visoms vidurvasarį švenčiančioms tautoms. Vienas iš seniausių, įdomiausių ritualų kviečia ieškoti paparčio žiedo, pražystančio tik šią ypatingą naktį. Šiandien daugelyje Europos šalių ši šventė tapusi nacionaline, visuomenine, religine, glaudžiančia įvairių tradicijų gausą.

Išleistas antrasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys apie vaikų knygas, skirtas suaugusiesiems: pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Birželio 16–17 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Adolfo Damušio politinių studijų dienos, kuriomis pažymėtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas. Konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“ buvo pažvelgta į permainingą tautos ir valstybės raidą Lietuvos laisvės ir nelaisvės metais.

Birželio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Delegacija buvo supažindinta su Nacionalinės bibliotekos veikla, strateginiais tikslais ir ateities planais bei erdvėmis. Taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės rengiant projektus kultūros paveldo ir meno srityse.

Informacinė analitinė diskusija iš ciklo „Europos būklės apmąstymai“. Šio pokalbio tema – „XXI amžiaus migracija ir pabėgėliai Europoje: praktiniai, kultūriniai ir moraliniai aspektai“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas pradeda renginių ciklą „Vienos knygos paroda“. Juo sieksime supažindinti visuomenę su retais, išskirtiniais, vertingais bibliotekoje saugomais leidiniais. Joninių proga atveriame kultūros paveldo skrynią ir siūlome susipažinti su vienu iš čia saugomų unikalių objektų – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“. Ar žinote, kad tai pati sunkiausia Lietuvos knyga?

Televizija jau tiek metų tapusi ko ne kiekvienų namų gyvenimo dalimi, kad nebekeliame klausimų apie jos kilmę ar žanrui būdingas sudėtines dalis. Bet, nusprendę pasidomėti kad ir itin įprastais kasdieniais dalykais, galime išlošti puikią progą sužinoti netikėtai spalvingų ar vertingų faktų. Tad kviečiame dalyvauti šioje loterijoje ir atvykti į susitikimą, kuriame supažindinsime su televizijos samprata, istorija, struktūra, televizijos žurnalistika ir režisūra.

Artėja pati gražiausia vasaros šventė – Rasos, arba Joninės. Senovės lietuviai šią naktį švęsdavo kaip vasaros saulėgrįžos šventę – Kupoles. Vėliau, Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono Krikštytojo varduvėmis.