Šiemet minime Lietuvos visuomenininko, lietuvybės ir demokratijos puoselėtojo Jono Mačio-Kėkšto 150-ųjų gimimo metų jubiliejų. Jis – spaudos draudimo ir carinės priespaudos metais nelegaliai leidžiamų laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškas balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Saulėteka“ ir kitų leidinių platintojas, redaktorius ir publicistas.

Ieškote naujausios mokslinės informacijos humanitarinių, socialinių, o gal biomedicinos, fizinių ar technologijos mokslų temomis? Nepraleiskite progos – iki birželio 30 d. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta prieiga prie duomenų bazėje „De Gruyter“ esančių elektroninių viso teksto mokslinių žurnalų, išleistų 2017 m.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Stanislovo Vitkevičiaus sukurto Zakopanės stiliaus atspindžiai Lietuvoje“, kurią skaitys žinomas inžinierius restauratorius, kultūros paveldo ekspertas Petras Kanevičius.

Nacionalinėje bibliotekoje pradedamas režisieriaus Gyčio Lukšo kino vakarų ciklas. Į biblioteką kviečiame ne tik pažiūrėti kino, bet ir pabendrauti  tiek su  režisieriumi, tiek vieniems su kitais, pasikeisti įspūdžiais apie matytus filmus, susipažinti su jų gimimo istorija ir kūrybine atmosfera.

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? Būtume daug stipriau įkvėpti dienos žygiams. Jau nuo 2016 m. lapkričio mėnesio Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pradinių klasių mokinius kviečia į rytmečio skaitymus. Juose ne tik garsiai skaitome knygas, bet ir aptarinėjame iliustracijas, kalbamės apie kūrinius, perkuriame ar tęsiame pasakojimus, piešiame, žaidžiame. Vaikams skaito tiek bibliotekininkai ar knygų autoriai, tiek ir kitų profesijų atstovai, štai kovo mėnesį rytmečiuose savo mėgstamas knygas skaitė Nepriklausomybės Akto signatarai, o pirmąją balandžio savaitę kviečiame susipažinti su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams.

Ar skirtingų greičių terminas, iš Europos valstybių lyderių kalbų persikėlęs į Europos Sąjungos ateičiai skirtą Baltąją knygą, o iš jos – į šių metų ES aukščiausio lygo vadovų susitikime kovo 25 d. priimtą Romos deklaraciją, yra kokybiškai nauja idėja, ar tik jau esamos situacijos įvardijimas? Ar Lietuva turi savarankišką savosios narystės ES viziją? Ar, pasirinkusi judėti pirmuoju greičiu, Lietuva sugebėtų atitikti ES branduoliui keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, skirti papildomą biudžetą sritims, kuriose nuspręsta nuveikti daugiau, bendradarbiauti mokesčių ir socialinių standartų srityse, palaipsniui lyginant darbuotojų teises ir socialines garantijas. 

Balandžio 2 d., per Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, Nacionaliniame dramos teatre iškilmingai apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. Renginį vedė Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus ekspertas dr. Kęstutis Urba, jam asistavo departamento direktorė Aldona Augustaitienė.

Pasirodė pirmasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Tai leidinys apie vaikų knygas, skirtas suaugusiesiems: pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.

Daugeliu atvejų vaikiškų knygų pabaigos tegul būna laimingos, tačiau neigiama pabaiga irgi gali būti, sako vaikų literatūros kritikas, vertėjas, žurnalo „Rubinaitis“ steigėjas ir redaktorius Kęstutis Urba. Jo teigimu, „jei vaikas, perskaitęs knygą, apsiverkia, tai yra viršūnė, tai labai daug. Vadinasi, jis išgyveno empatiją, susitapatino su herojumi ir jam gaila. O šiais laikais – tai ypač svarbu.“

Kviečiame į susitikimą ir kultūrinę diskusiją su rašytoju Alvydu Šlepiku. Rašytoją kalbins lietuvių poetas, Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas. Susitikime pristatysime ir Alvydo Šlepiko apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“.

Prekyboje pasirodė knyga be pavadinimo, kurioje, darant subtilius interviu, kruopščiai užrašytos ir perteiktos pusantrų metų rinktos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos. Tikros, stiprios, nepakeistos, neanoniminės. „Jei ši knyga nors vienam padės išgyventi artimojo savižudybę ir išgelbės nors vieną gyvybę, kalbėti buvo verta“, – sako šioje knygoje prabylantys žmonės. Jie išdrįso kalbėti – kviečiame jus išdrįsti ateiti į šios knygos pristatymą.

Moters portreto reikšmė vaizduojamojoje dailėje – išskirtinė. Visais laikais daugybė įvairių dailininkų, įkvėptų moterų grožio, jas piešė ir tapė, siekdami perteikti ne tik įsimintiniausias fizines ir dvasines modelių savybes, bet ir menamą portretuojamosios santykį su to laiko išvaizdos, puošimosi kultūra. Ypač svarbus portreto vaidmuo išryškėja tyrinėjant kostiumo istoriją. Pagal portretuose matomus modelių apdarus (audinių faktūrą ir tekstūrą, sukirpimą, spalvingumą, kaklaskarių ir kaklaraiščių rišimo būdus ir dėvimus papuošalus, aksesuarus) dabar tiksliai galime atkurti svarbią gyvensenos kultūros sritį – išvaizdos kultūrą.

Priešintis ar žūti, išduoti ir išlikti – prieš šiuos pasirinkimus Lietuvos piliečiai stojo ne kartą. Herojai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – saugiai likti nuošalyje, nepastebėtam. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužaties ir stengiasi demonstruoti savo gerąją pusę. Todėl šiandien ir turime kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantams teiginius, nes būtent išdavysčių aukos ir yra mūsų tikrieji herojai, įkvėpimo šaltinis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas unikalus šaltinis – XIX a. pab. – XX a. pr. visuomenės veikėjos Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės sudarytas fotografijų albumas, atspindintis metus, praleistus jai mokantis Vilniaus valstybinėje mergaičių gimnazijoje. Panašaus pobūdžio ikonografinio pobūdžio šaltinių, išlaikiusių pirminę savininkės suformuluotą struktūrą, nėra saugoma jokiose kitose Lietuvos atminties institucijose.

Kviečiame į gausaus klausytojų būrio jau pamėgtų ir įvertintų ciklo paskaitų su lektoriumi, muzikantu, straipsnių ir radijo laidų muzikos temomis autoriumi Algiu Fediajevu tęsinį. Šį sykį pristatysime Lietuvoje menkai žinomą, tačiau unikalų ir novatorišką muzikinį judėjimą, kuriam jo pradininkas amerikietis Johnas Fahey prilipdė „American Primitive“ vardą.

Maloniai kviečiame į dailininko Jevgenijaus Pečerskio Nacionalinei bibliotekai dovanotų gobelenų, sukurtų Kristijonui Donelaičiui – evangelikų liuteronų kunigui, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkui – atminti, pristatymą.

Tarptautinės vaikų knygos dienos idėją 1966 m. iškėlė viena iš IBBY įkūrėjų Jella Lepman (1891–1970). Nuo 1967 m. ši diena švenčiama kasmet balandžio 2-ąją ir sutampa su Hanso Christiano Anderseno gimtadieniu. 2017-ųjų šventės rėmėjas – IBBY Rusijos skyrius. Kreipimąsi į pasaulio skaitytojus vaikus ir suaugusiuosius parašė vaikų spaudos ir radijo žurnalistas, rašytojas Sergejus Machotinas (g. 1953 m.), plakatą sukūrė garsus dailininkas Michailas Fiodorovas (g. 1941 m.). Nė vienas iš šių menininkų mūsų skaitytojams dar nėra pažįstamas.

Neseniai Vilniaus arkivyskupijai galutinai perduotas dar vienas vertingas nekilnojamasis turtas – Šv. Juozapo bažnyčia ir buvusio karmelitų vienuolyno pastatų ansamblis. Taip baigėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, 1992 m. tapusios pokariu įkurtos knygų saugyklos šeimininke, Antrųjų rūmų istorija. Iš bažnyčioje tankiai iki pat lubų sumontuotų lentynų iškeliavusios knygos pradėjo naują gyvenimą. Kaip ir pati Šv. Jurgio bažnyčia. Žurnalo „Tarp knygų“ redakcija pasistengė užfiksuoti šį virsmą. Apie simbolinį atsisveikinimą su Knygų rūmais rašo doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas. O pagrindinius Knygų rūmų istorijos faktus papildo fotografų Ramūno Danisevičiaus, Dianos Vasiliauskienės, Viliaus Jasinevičiaus ir Vygaudo Juozaičio užfiksuoti vienuolyno ir bažnyčios vaizdai.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 2 (skaityti PDF ›).