Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rugpjūčio 11 d. lankėsi Ukrainos lietuvių bendruomenės (ULB) pirmininkė Dalia Makarova. Pokalbyje su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene viešnia išsamiai apžvelgė iki 2022 m. vasario 24 d. vykdytas aktyvias bendruomenės visuomenines, kultūrines, švietimo veiklas, apžvelgė bendruomenės narių situaciją karui prasidėjus.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas tarptautinio Lokarno (Šveicarija) festivalio renginiuose rugpjūčio 7–9 d. pristatė Nacionalinės bibliotekos meno projektą „Lietuvos kultūros istorijos reprezentacija šiuolaikinių, interaktyvių meninių formų formatu“. Rugpjūčio 8 d. R. Gudauskas buvo pakviestas dalyvauti režisieriaus, kultūros antropologo Mariaus Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Prologos“ pasaulinėje premjeroje. Šįmet kovo 30 d. Ukrainoje, Mariupolio mieste, Rusijos okupantų nužudyto M. Kvedaravičius filmą festivalio programoje pristatė prodiuserė Uljana Kim.
Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.) iki rugpjūčio 22 d. bibliotekos darbo laiku kviečiame susipažinti su leidinių ekspozicija, skirta kompozitorei Konstancijai Brundzaitei. Ekspozicijoje – leidiniai apie kūrėją, jos kūrinių natos ir garso įrašai.
Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 754 „Dėl sutikimo reorganizuoti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrą“, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu buvo parengtas Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro reorganizavimo prijungiant prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sąlygų aprašas (toliau – reorganizavimo sąlygos).
Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų metais. 1997 m. buvo iškilmingai paminėtas totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejus, 2017 m. – 620‑osios karaimų įsikūrimo Lietuvoje metinės.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) kvietimu liepos 24–30 d. dalyvavo 87-ajame IFLA pasauliniame bibliotekų ir informacijos kongrese (WLIC) Dubline, Airijoje. Ten pat liepos 27 d. vyko ir pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CDNL) metinis susirinkimas. Komandiruotės tikslas – dalyvauti metiniuose IFLA ir CDNL renginiuose ir atstovauti Lietuvos nacionalinei bibliotekai.
Įvykis. Birželio 22 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė vieno šedevro paroda „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“. Iš saugojimo vietos ši XVI a. pradžios relikvija išvežta pirmą kartą, simboliška, kad pirmiausia ji atvyko į Vilnių. Parengė Vaiva Markevičiūtė.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitykla papildyta naujomis knygomis anglų kalba. Tarp jų rasite ir nominuotų Bookerio premijai, ir pasaulinių bei „The New York Times“ bestselerių. Kviečiame leisti vasaros atostogas su knyga!
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje liepos 22 d. viešėjo lituanistinių mokyklų mokytojai, iš skirtingų pasaulio kampelių, netgi tolimosios Čilės, atvykę į Vytauto Didžiojo universiteto intensyvias Lituanistines studijas. Nacionalinėje bibliotekoje jie klausėsi Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) darbuotojų paskaitų, apžiūrėjo šiuo metu veikiančias parodas, diskutavo su bibliotekos darbuotojais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bus reorganizuojamas ir prijungtas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Tokiam ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė. Visas reorganizavimo procedūras planuojama baigti iki 2023 m. sausio 1 d.
„Mūsų bendras uždavinys: atkurti savo visuomenę, savo valstybę ir kurti jas toliau. Tos kūrybos galias atskleidžia tik laisvi žmonės laisvoje žemėje. Mums reikia ateiti į savo laisvą žemę ir apginti mūsų pačių, mūsų vaikų gyvenimą. Mes jau ateiname, mūsų daug, todėl gyvenimas keičiasi greitai ir dabar stovime ant istorinio lūžio slenksčio.“ (Vytautas Landsbergis, 1990 m. kovo 12 d.)
Jei ieškote ypatingesnio skaitinio vasarai ar vis dar sukate galvą, kokias knygas pasirinkti, norint įveikti akcijos „Vasara su knyga“ iššūkį, kviečiame patyrinėti, ką per pastaruosius dvejus metus skaitė, aptarė ar siūlė aptarti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo nariai.
Modernioje bibliotekoje – ne tik spausdintos knygos. Elektroniniu formatu jų galima rasti ir prenumeruojamose duomenų bazėse. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka teikia galimybę skaityti dominančius leidinius virtualiu būdu.
Iš istorijos gimsta literatūra, o literatūra paaiškina, išskleidžia istoriją ir gyvenamąją tikrovę. Yra knygų, kurios nepraranda aktualumo bėgant laikui ir sparčiai keičiantis pasauliui. Totalitarizmo ideologija atkakliai tebesiskverbia į realybę – ne tik atviromis, bet ir sumaniai dangstomomis formomis.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje liepos 14 d. apsilankė profesorės Irenos Veisaitės dukra Alina Slavinsky ir lituanistas Marius Mikalajūnas. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliute ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene aptartos prof. I. Veisaitės asmeninės bibliotekos perdavimo Nacionalinei bibliotekai galimybės. Dešimtmečius kaupta profesorės biblioteka atspindi jos visuomeninės, akademinės, kultūrinės veiklos lauką, o autografuotos kolekcijos knygos atskleidžia aktyvų bendravimą su Lietuvos ir užsienio valstybių kultūros žmonėmis, politikais, akademinės bendruomenės atstovais.