Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje puoselėjama prasminga mecenatystės tradicija. Bibliofilas, kolekcininkas, advokatas, Vilniaus universiteto docentas dr. Jaunius Gumbis įteikė Nacionalinei bibliotekai ypač vertingą dovaną. Tai – karo inžinieriaus, karininko, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus (Kazimierz Siemenowicz, apie 1600–apie 1651) veikalas lotynų kalba Artis magnae artilleriae („Didysis artilerijos menas“), išspausdintas 1650 m. Amsterdame (Nyderlandai) vienoje garsiausių to meto kartografo ir leidėjo Johanneso Janssonijaus (1588–1664) spaustuvėje.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas lapkričio 6–7 d. dalyvavo 2-ajame nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime Jungtiniuose Arabų Emyratuose Šardžoje.
Gera žinia muzikos ir šokio gerbėjams. Iki gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams tampa prieinama duomenų bazė „Alexander Street“.
Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko baigiamasis seminaras iš ciklo „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo pažinimą“. Seminarų cikle gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo kelios dešimtys istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Molėtų, Klaipėdos, Telšių, Kauno, Lazdijų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki kitų metų balandžio mėnesio pabaigos suteikta laikina prieiga prie „Oxford University Press“ duomenų bazių: „Oxford Handbooks Online“ ir „Oxford Research Encyclopedias“. Šios duomenų bazės skirtos tyrėjams ir studentams, jose pateikiamos viso teksto įvairių mokslinių tyrimų sričių elektroninių žurnalų kolekcijos.
Lapkričio 16–19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Europos šalių kino forumo „Scanorama“ organizuojami Atviros Lietuvos kino istorijos seansai. Žiūrovai turės galimybę prisiminti arba susipažinti su žymiausiais dešimtojo dešimtmečio Lietuvos kino kūriniais.
Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujai gautomis knygomis lenkų kalba, kurios leis geriau pažinti tam tikrus Lietuvos istorinius įvykius ir supažindins su keliais Vilniaus mikrorajonais.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kaupia ir saugo ne tik rašytinius, bet ir garsinius dokumentus. Vieni jų – XX a. septintajame dešimtmetyje Vilniaus plokštelių studijoje įrašyti garso įrašai, skirti mažųjų auditorijai. Tai lietuvių liaudies pasakos ir jų įkvėpti eiliuoti arba proziniai lietuvių ir užsienio rašytojų kūriniai vaikams. Virtualioje parodoje eksponuojamos 23 suskaitmenintos plokštelės, kuriose įrašyta Charleso Perrault, Astridos Lindgren, Alano Alexanderio Milno, Vinco Pietario, Petro Cvirkos, Kosto Kubilinsko, Vytės Nemunėlio, Stasės Vanagaitės-Petersonienės, Birutės Pūkelevičiūtės ir kitų rašytojų kūryba ir lietuvių liaudies pasakos.
Spalio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko nacionalinio projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ rezultatų pristatymo renginys, kuriame dalyvavo kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Ministro Pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė, nuotoliniu būdu renginio dalyvius sveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Įvykis. Šį rudenį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą organizuota „UNESCO savaitė“ – rugsėjo 19–23 d. skirtingų sektorių ir organizacijų atstovai, ekspertai buvo kviečiami diskutuoti apie kultūros, švietimo ir mokslo aktualijas. Apie savaitės renginius pasakoja Vaidenė Grybauskaitė.
Mieli lankytojai, primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.
Spalio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko renginys, skirtas Ukrainos kazokų valstybės 1710 m. Konstitucijai. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje einantis pareigas Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas Serhiy Holovaty įteikė bibliotekai unikalų faksimilinį 1710 m. Konstitucijos egzempliorių keturiomis – senovės slavų, lotynų, ukrainiečių ir anglų – kalbomis. Renginyje taip pat dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas, teisininkas prof. dr. Dainius Žalimas, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Kviečiame bibliotekos lankytojus dalyvauti mokymuose, kuriuose sužinosite apie muzikos mokytojų kūrybą bei autorių teises, susipažinsite su valdžios institucijų bei kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis bei išmoksite, kaip susirasti reikalingus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą medžiagą. Šiuo metu rengiami nuotoliniai mokymai, tačiau esant poreikiui ir susirinkus grupei, gali būti ir gyvai bibliotekoje.
Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Daugeliui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Kaip formavosi ukrainiečių tauta? Kokios tikrosios konflikto su Maskva priežastys, siekiančios kur kas ankstesnius laikus nei 2014 m. įvykdyta Krymo okupacija ir karas Donbase? Į šiuos ir kitus klausimus bandoma atsakyti naujose leidyklos „Briedis“ išleistose knygose.
Kitaip nei prenumeruojamos duomenų bazės, atvirosios prieigos (angl. Open Access) ištekliai visada užtikrina nemokamą ir laisvą prieigą prie recenzuojamų mokslinių žurnalų ir kitų mokslinių leidinių, mokymosi medžiagos. Tai iniciatyva, skatinanti kuo didesnį mokslinės informacijos pasiekiamumą, sklaidą, mokslininkų bendradarbiavimą ir inovacijas.
Minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje mokslininkai, tyrėjai, politikai ir diplomatai dalijosi apmąstymais ir įžvalgomis apie Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpį (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmenį jame. Konferencijoje dalyvavo įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų.
Spalio 24–31 dienomis Lietuvoje vyks tradicinė, jau 11-oji Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo (MIR) savaitė. Pirmąkart ją organizuoja šalies bibliotekos.