Parodų archyvas

Algimanto Černiausko paroda „Blogis“

2018 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. sausio 6 d.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Algimanto Černiausko abstrakčių paveikslų paroda „Blogis“ – viena didžiausių tapybos ekspozicijų Vilniuje šiais metais. Ši paroda – tai stichinės tapybos reginys, joje buvo eksponuojami monumentalūs, per pastaruosius septynerius metus sukurti paveikslai.

Klasikinio formato parodoje A. Černiauskas plėtoja abstraktaus vaizdo idėjas, jo kūriniai – stambios, spalvinės konstrukcijos, kurių ištakos – lietuvių modernios tapybos mokykla. Vietoje inertiško šios mokyklos plastinės kalbos perėmimo ar siekio jos išvengti, A. Černiausko kūriniai – kritinis šios kalbos ribų tyrinėjimas.

Algimantas Černiauskas – vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių tapybos scenos menininkų, plėtojantis abstrakčios tapybos kultūrą Lietuvoje. Prieš keletą metų tapytojo kūryba „išlipo“ iš paveikslo rėmų: A. Černiauskas kuruoja savo ir kitų menininkų parodas, eksperimentuoja muzikinėje veikloje, kuria performansus, instaliacijas, rengia „stendapus“. Vis dėlto abstrakčios tapybos idėjų sklaida išlieka pagrindinė A. Černiausko veiklos ašis. 

„Algimantas Černiauskas puikiai įvaldęs abstrakčią tapybos kalbą. Neretai ją tiesiogiai sieja su muzikos sfera — su skambesio, muzikinės frazės perteikimo idėja, su pačia plastinio judesio laisve. Be to, jo parodas lydi šmaikštumo, žaismės ir intelektualios ironijos pripildyti muzikiniai performansai, video darbai, interviu ir pokalbiai, liudijantys ne tik gebėjimą jungti skirtingus talentus, bet ir mąslumą, sąmoningą ir kritišką šiandieninio tapytojo situacijos vertinimą. Poetine kalba išsakoma tapytojo pozicija išreiškia svarbų komunikacijos su šiandienos žiūrovu ieškojimą, praskleidžia menininko būties, jo misijos supratimo gelmes.

Aptariant pačią Algimanto kūrinių tapybinę plastiką reikšmingi du dalykai: ryšys su neomodernistinės abstrakčiosios tapybos principais ir jau šiuolaikinei tapybai būdingas — sinkretiškas dekoratyvumas, tapęs tiek vizualia, tiek filosofine tapytojo raiškos priemone. Spalva, ritmas, plokštuma jo tapyboje savitai permąstomi ir eksploatuojami. Atspirtis tapybos tradicijoje teikia konstruktyvųjį pamatą optiniams, dinaminiams, taktiliniams vaizdiniams. Galima drąsiai sakyti, kad tokį užmojį turinti abstrakčiosios tapybos atmaina šiuolaikinės Lietuvos dailės kontekste yra unikali, ją nedaug kas iš jaunųjų menininkų yra profesionaliai išplėtoję.“ (Agnė Kulbytė)

„Tikėtina, kad abstraktūs paveikslai dar ilgai išliks nebylūs tiems, kuriems nebus padėta juos atrasti. Šiuolaikiniame pasaulyje abstrakti tapyba jau seniai yra tapusi norma. Tai yra solidumo, taikos, ramybės, meditacijos, taip pat ir egzistencinės provokacijos erdvė: triukšminga, tyli, iškilminga, šizofreniška ir, žinoma, kerinti.“ (Algimantas Černiauskas)

Parodos partnerė: Nacionalinė biblioteka

Daugiau informacijos ›