Parodų archyvas

Aldonos Gustas paroda „Moterys su burnomis“

2017 m. balandžio 11 d. – gegužės 19 d.

Goethe’s institutas Vilniuje kvietė į Aldonos Gustas parodos „Moterys su burnomis“ atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Menininkė atvyko į atidarymą ir tai buvo pirmasis jos vizitas Lietuvoje nuo 1990 m.

A. Gustas – vokiečių poetė ir grafikė, kilusi iš Lietuvos, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenanti Berlyne. 6-o dešimtmečio pabaigoje ir 7-ame dešimtmetyje A. Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų bei literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais kaip Günteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis ir Günteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą ir tapybą, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę pavadinimu „Berlyno dailininkai-poetai“ (vok. „Berliner Malerpoeten“).

Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės A. Gustas poetinės ir pieštinės kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas, Berlynas. Dauguma darbų iš gausios piešinių serijos „Moterys su burnomis“ buvo nupiešti 10-ame dešimtmetyje ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai – minimalistiniai piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia kūno kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis. Dažniausiai tai – juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.

Impulsą sukurti piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, kaip teigia A. Gustas, suteikė ilgalaikis stebėjimas, kaip savo kūryboje moteris vaizduoja jos kolegės. Stebint dailininkes, jai krito į akis „dresuota“ burnų ir plaukų vaizdavimo maniera. A. Gustas manymu, tai – vyraujančių grožio idealų pinklės, kurių ji, kaip moteris menininkė, turinti saugotis. Piešinių ciklą „Moterys su burnomis“ reikėtų vertinti kaip, jos pačios žodžiais tariant, „kaprizingą stereotipinio moteriškumo vaizdavimo kritiką“. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolat juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią A. Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba. Eilėraščiai, pristatomi kartu su ciklo piešiniais, yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios skyrybos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė. Eilėraščius iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Bartelt. Ekspozicijos dailininkė – Eglė Kuckaitė.

Organizatorius – Goethe’s institutas Vilniuje.
Partnerės – Nacionalinė biblioteka ir galerija „Browse Gallery“ (Berlynas). 

Daugiau informacijos ›