Virtuali paroda „Žvilgsnis iš praeities“

Tarpukario Lietuvoje populiariausiu fotografijos žanru studijose tapo portretas. Komercinė portretų forma turėjo būti iškart atpažįstama ir greitai apžvelgiama. Studijiniai portretai nebuvo labai aukšto meninio lygio, bet tenkino masinį norą fotografuotis, juo būdavo perteikiamos schematiškos pozuotojo ypatybes. Ekonominė ir kultūrinė produkcija turėjo reikšmės atvaizdo vizualiam pasakojimui ir turiniui, o komerciniu būdu ir tikslu gaminamas atvaizdas buvo suniveliuojamas iki itin elementarių raiškos priemonių.

Portretams pozuodavo politikai, rašytojai, dailininkai, muzikai, aktoriai, visuomenės veikėjai. Daugelis Lietuvos gyventojų, visuomenininkų ir kitų žmonių tuomet buvo ne vienos, o keleto įvairiausių organizacijų nariais, aktyviai dalyvavo įvairiose patriotinėse, aplinkosaugos, švietimo, labdaros ar meno akcijose. Tad siekiant įamžinti susibūrimus, metines, svarbias datas ir kitus paminėjimus buvo daromi ir grupiniai portretai, kurie vėliau galėjo būti reprodukuojami periodinėje spaudoje. Tokiomis progomis darytose nuotraukose matyti ir puošni apranga, grakšti, ori poza ar ypatingą progą pabrėžiantys aksesuarai.

Tarpukario laikus fotografijose dažnai išduoda šukuosenos, makiažas, suknelės siluetas (miestietės būdavo drąsesnės). Portretai naudoti ir kaip atvirlaiškiai: kitoje nuotraukų pusėje, be tradicinių, chronologinių atminimo, gimimo, tuoktuvių, mokslo baigimo ir panašių įrašų, galima rasti ir meilės prisipažinimų ar kitų gražių, jausmingų žinučių.

Portretą buvo galima pasidaryti ne tik fotoateljė, bet ir namų sąlygomis. Asmeninėje aplinkoje darytose portretinėse nuotraukose rašytojai, dailininkai ar kiti visuomenės nariai dažnai pozuoja pabrėždami savo asmenybę, darbo pobūdį: pozuojama prie rašomojo stalo, darbo kambaryje ar bibliotekoje, dirbtuvėse.

Virtualioje parodoje pateikiami fotografinių portretų pavyzdžiai, portretinių fotografijų, darytų atelje ir klientų namuose, darbo aplinkoje pavyzdžiai.

Paroda yra projekto „Netikėtos kultūros atodangos“ dalis.

Parodą parengė Rinkodaros ir intelektinių paslaugų kultūros vadybininkė Rūta Chlomauskaitė ir vyr. metodininkas-tyrėjas Kęstutis Šapoka.

Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba. Partneris: Alytaus dailės mokykla.

Kviečiame susipažinti su virtualia paroda.